Sekite 15min Google
Lenkija turi sausumos sienas su septyniomis šalimis: Vokietija, Čekija, Slovakija, Ukraina, Baltarusija, Lietuva ir Rusija per Kaliningrado sritį. Eismas tarp kaimyninių šalių intensyvus, per Lenkiją judama ir tranzitu, ir čia atvykstama su tam tikru tikslu.
Vieni atvažiuoja kaip turistai, kiti – kaip darbuotojai ar aplankyti giminių, dar kiti reguliariai vyksta į Lenkiją apsipirkti.
Portalas biznesinfo.pl skelbia, kad 2025 metais Lenkijos sienos kirstos 291,9 mln. kartų, o tai yra 0,9 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį daugiausia kartų kirsta Lenkijos ir Vokietijos siena, šios kelionės sudarė 49,5 proc. visų.
Lietuvos ir Lenkijos sienos kirtimo atvejų yra mažiausiai palyginti su kitomis šalimis (išskyrus Baltarusiją ir Rusijos Kaliningrado sritį) ir 2025 metais sudarė 3,8 proc.
Skaičiuojama, kad net 74,6 proc. sienas kirtusių žmonių gyvena vos apie 50 km atstumu nuo sienos – tiek Lenkijos, tiek jos kaimynių pusėje. O tai leidžia daryti išvadą, kad nemaža jų dalis atvyksta į Lenkiją apsipirkti.
Jų paliekamos sumos daro įspūdį – per 2025 metus atvykėliai Lenkijoje už prekes ir paslaugas sumokėjo apie 11,67 mlrd. eurų (50,6 mlrd. zlotų).
Poreikiai atvykstančiųjų iš skirtingų kaimynių nėra vienodi. Štai čekai Lenkijoje perka pieno produktus, sviestą, mėsą, vaisius, daržoves, sausus produktus, buitinę chemiją ir t.t. Vokiečiai apgula pasienio degalines.
Šiaurinėje Lenkijos dalyje daugiausia pirkėjų į parduotuves ir kitas prekyvietes atvyksta iš Lietuvos. Palenkės ir Suvalkų regionų pardavėjai teigia, kad be maisto produktų lietuviai perka ir baldus bei kurą.
„Tokie srautai naudingi vietos verslininkams, nes didina apyvartas ir klientų skaičių. Tačiau tai gali turėti ir kitą pusę: jeigu didelė dalis atvykstančiųjų ima vienu metu pirkti tam tikros vienos rūšies produktus, jų pasiūla staigiai krenta.
Kaip tik su tokiu reiškiniu šiuo metu susiduria kai kurios kuru šildymui prekiaujančios prekyvietės šiaurės rytinėje Lenkijoje“, – rašo biznesinfo.pl.
Tačiau tai gali turėti ir kitą pusę: jeigu didelė dalis atvykstančiųjų ima vienu metu pirkti tam tikros vienos rūšies produktus, jų pasiūla staigiai krenta.
Klientus iš Lietuvos ypač šiuo metu domina anglis. Štai vienas pardavėjas iš Suvalkų portalui Money.pl teigė, kad net 90 proc. jo klientų yra lietuviai. Jo parduodamų akmens anglies granulių tona kainuoja 1520 zlotų, bet dalies produktų reikia laukti net kelias savaites.
Pardavėjo teigimu, pirkėjai domisi ir ekologinėmis granulėmis bei durpių briketais.
Dėl anglies tokio populiarumo priežastis visų pirma – finansinė. Kaip teigia portalas, Lenkijoje anglies galima įsigyti už 262-277 eurus (1135-1200 zlotų) už toną, nors kai kurie jos produktai kainuoja ir po 392 eurus (1700 zlotų) už toną. Tačiau Lietuvoje akmens anglies tonos kaina svyruoja apie 370-500 eurų (kai kurie produktai – ir dar daugiau), o tai yra mažiausiai 1600-2150 zlotų.
„Perkant didesnius kiekius kainų skirtumas gali kompensuoti transporto išlaidas, tad išvada – apsipirkti Lenkijoje vis dar apsimoka.
Lietuva neturi savo anglies kasyklų ir yra priklausoma nuo jos importo. Nors šios kuro rūšies dalis visoje lietuviškoje energetikoje yra nedidelė, tačiau namų ūkiams, kur šildomasi vis dar anglimi, kaina išlieka svarbi“, – teigia biznesinfo.pl.
O štai medžio granulių pardavimai atrodo atvirkščiai. Kaip rašo minėtas portalas, pastebima, kad pirkimo kryptis čia atvirkštinė – tai lenkai dažniau važiuoja jų pirkti į Lietuvą. Kalta kaina: portalo duomenimis, Lenkijoje vidutinė medžio granulių tonos kaina siekia 465 eurus (apie 2018 zlotų), o sertifikuoti produktai kainuoja dar brangiau. Lietuvoje ši kaina yra apie 450 eurų (apie 1940 zlotų)
„Visa tai pasienyje sukuria netipinę situaciją: lietuviai perka Lenkijoje anglis, o lenkai Lietuvoje – medžio granules. Pardavėjams Suvalkuose tai reiškia didesnius pardavimus, bet taip pat ir ilgesnį dalies produktų pristatymo laiką. Prieš šildymo sezoną padidėjusi paklausa taip pat gali padidinti kainas ir galimybes kuro įsigyti abiejose sienos pusėse“, – rašo biznesinfo.pl.
