Tai rodo Latvijoje pristatytas „Swedbank“ finansų instituto tyrimas. Trijose Baltijos valstybėse buvo apklausta po 1000 asmenų, kuriems nuo 18 iki 74 metų.
Taip pat aiškintasi, kokių papildomų darbų imasi šalių gyventojai. Respondentai dažniausiai minėjo laisvai samdomą darbą (11 proc. Latvijoje, 12 proc. Estijoje ir 14 proc. Lietuvoje). Tokie žmonės papildomų pajamų gavo iš vertėjavimo, kompiuterinio dizaino, interneto svetainių kūrimo, taip pat uždirbta iš fotografavimo, muzikavimo.
Antra pagal populiarumą „užklasinė“ veikla, nešanti pajamas – paslaugos, susijusios su namų priežiūra. 11 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė gavę papildomų pajamų iš šios veiklos, 7 proc. Latvijoje, 14 proc. – Estijoje.
Trečioje vietoje – konsultavimo paslaugos (9 proc. apklaustųjų Latvijoje, 6 proc. Estijoje ir 8 proc. Lietuvoje).
Į klausimą apie pajamų dydžius per pastarąjį mėnesį, dauguma minėjo iki 50 eurų sumas (tokį atsakymą pateikė 33 proc. Latvijos, 36 proc. Lietuvos ir 27 proc. Estijos apklaustųjų).
Latvijoje tik 12 proc. apklaustųjų iš papildomos veiklos pastarąjį mėnesį uždirbo 100–200 eurų, o daugiausia pajamų iš to gavo estai – 15 proc. apklaustųjų uždirbo iki 400 eurų per mėnesį.
Šis tyrimas taip pas bus pristatytas ir Lietuvoje.
