„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulo teigimu, Lietuvoje yra neproporcingai daug socialinius ir humanitarinius mokslus studijuojančių studentų. Technologijos mokslų, medicinos mokslų, kitų taikomųjų mokslų studentų yra labai mažai ir jų skaičius mažėja.
 |
| BFL nuotr./Nerijus Mačiulis |
„Čia yra problema ekonomikai, nes inovacijų galimybės šalyje yra daug mažesnės, jei mažai technologinius ir taikomuosius mokslus baigusių studentų, tai natūralu, kad inovacijas ir technologijas mes galime tik importuoti iš kitų šalių, šalies viduje jų nebeatsiranda“, – žurnalistams penktadienį sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, dabar moksleiviai specialybes renkasi nesuvokdami, ką studijuos, dažnai remiasi tėvų patarimais, sprendimus neretai už juos priima artimieji. Trūksta gilesnės studijų programos analizės.
„Labai sunku duoti visiems moksleiviams vieną patarimą. Pagrindinis kriterijus, aišku, yra moksleivio gebėjimai. Tas, kuris gali būti labai gabus spręsdamas matematinius uždavinius arba fizikoje, gali būti visiškai negabus muzikoje ir priešingai. Deja, Lietuvoje yra mažai galimybių atlikti įvairius testus ir pažiūrėti, kuri žmogaus smegenų pusė yra labiau išvystyta ir kurioje srityje jis galėtų geriau save realizuoti“, – svarstė ekonomistas.
Jo manymu, svarbu renkantis profesiją atsižvelgti į tai, ar moksleiviui sekėsi geriau matematika, ar kūrybinės veiklos, ir pagal tai modeliuoti viso gyvenimo profesinę karjerą. Specialybę ne pagal gebėjimus pasirinkęs žmogus nebus geriausias savo srities specialistas.
„Didžiulė socialinių mokslų programų paklausa irgi yra viena iš problemos priežasčių, nes per didelė yra tokių specialistų pasiūla, jiems nėra sukuriama tiek darbo vietų ir tada jie turi būti arba bedarbiais, arba pirmus karjerus žingsnius dėti ne pagal išsilavinimą. Taip irgi yra paliekamas neigiamas pėdsakas visam gyvenimui“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuvos mokyklose pagrindinė ugdoma kompetencija – išmokti kažką mintinai ir atkartoti, - sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka šalių narių moksleivių tyrimus. EBPO atliekamas tyrimas rodo, kaip Lietuvos dvyliktokai sugeba tris pagrindinius dalykus – kiek jie yra linkę į mokslą, į taikomuosius mokslus, kokie yra matematiniai gebėjimai ir tai, kiek jie gali skaityti tekstą, interpretuoti. N.Mačiulio teigimu, pagal visas šias tris dimensijas Lietuva tarp EBPO šalių patenka į antrą 50–uką. Tuo metu, pavyzdžiui, Estija, tiek pagal matematinius gebėjimus, tiek pagal polinkį į mokslą ir galimybes analizuoti tekstą visą laiką yra pirmajame dešimtuke.
„Akivaizdžiai pradinio ir vidurinio mokslo sistema yra daug efektyvesnė. Kažin ar tai yra prigimtiniai kažkokie skirtumai. Panašu, kad Lietuvos mokyklose yra pagrindinės dvi kompetencijos ugdomos – išmokti kažką mintinai ir atkartoti, o taikymo, analizavimo, kūrybinės veiklos yra labai mažai ir natūralu, kad tos problemos persikelia į aukštojo mokslo sistemą. Paruošiami jauni specialistai, kurie jaučiasi nejaukiai tose specialybėse, kur reikia nuolat mąstyti, kur neužtenka mokėjimo išmokti atmintinai ir atkartoti“, – sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad, jei socialiniai ir humanitariniai mokslai ir toliau bus tokie populiarūs, Lietuva susidurs su dideliais ekonominiais iššūkiais.
