Ekspertai sako, kad požeminio vandens atsargos šalyje yra kone beribės, o tam tikrus suvaržymus lemia tik nepakankamas trasų pralaidumas.
Štai „Palangos vandenys“ skaičiuoja, kad per Jonines antro kėlimo siurblinė patiekė į miestą beveik 11 tūkst. kubinių metrų vandens, o tai 4 kartus daugiau nei įprastą darbo dieną ne vasaros sezono metu.
„Mums pikinis sezonas prasideda nuo birželio vidurio, atšilus orams, kai masiškai vilniečiai ar kauniečiai atvyksta poilsiauti į Palangą, Šventąją ar Kunigiškes“, – sako V. Beržanskis, kurio teigimu, vasarą visa geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra apkrauta pilnu pajėgumu, o žiemą vandens vartojimas drastiškai mąžta.
Kiek kitas tendencijas įžvelgia „Giraitės vandenų“ vadovas Andrius Dzevyžis. Aplink Kauną 419 km tinklų prižiūrinti įmonė neatsistebi noru rytą ar vakarą laistyti daržus ar gėlynus.
„Jaunoji karta nori gyventi vakarietiškai – jie pabėgo iš Kauno, gerai uždirba, įsikūrė privačiuose kotedžuose, daug sportuoja ir nenori prižiūrėti privačių gręžinių, – pasakojo A. Dzevyžis. – Staigiai išpildyti jų lūkesčius keblu – kai kur trasos paklotos prieš 40–60 metų, o jų pajėgumai riboti“.
„Prijunkite prie trasų ir sudarykite neribotas galimybes laistyti kad ir rožynus“ – tokius palinkėjimus naujakuriai elektroniniu paštu siunčia „Molėtų vanduo“ vadovams. „Kiek tai įmanoma – pajungiame“, – šypteli „Molėtų vanduo“ vadovas Gintautas Maniušis, kuris pastebi, kad jaunoji karta nenori prižiūrėti rezervuarų ar gilintis į trasas. „Jie nori vandens čia ir dabar ir pasiryžę už tai sumokėti“, – sako G. Maniušis.
Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas skaičiuoja, kad vandens resursai šalyje yra milžiniški. Per parą galima išgauti 3,72 mln. kubinių metrų požeminio vandens, o sunaudojama tik 12–14 proc. to kiekio.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Eimantas Kirkliauskas teigia, kad kai kurių savivaldybių raginimai taupiau naudoti geriamą vandenį yra pagrįsti.
„Nors vandens lyg ir turime daug, bet reikia stebėti kaip jis naudojamas, nes pikinio vartojimo metu ne visuose gyvenamuosiuose kvartaluose gali užtekti esamų vamzdynų pralaidumo“, – sako LVTA vadovas, kurio teigimu, įprastu režimu vamzdynai gali pilnai aprūpinti esamus vartotojus.
„Pikinio vartojimo metu ragintume daugiau geriamojo vandens gerti iš krano, o daržus reiktų laistyti itin ankstyvą rytą ar į naktį. Vandenį kaip gamtos išteklių privalu tausoti“, – pataria E. Kirkliauskas.
J. Satkūnas teigia, kad milžiniškos vandens atsargos gali būti masalas turistams naujai atrasti Lietuvą. „Žiūrėkime į Islandiją. Ten kiekviename viešbutyje agituojama gerti daug vandens iš krano, kodėl mes tai menkai išnaudojame?“, – retoriškai svarsto J. Satkūnas.
