„Besiplėtojanti vėjo energetikos pramonė turėtų teigiamą ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, nes viena darbo vieta pramonėje sukuria tris darbo vietas aptarnavime, ir kuo pramonė konkurencingesnė, tuo santykis yra didesnis paslaugų naudai“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas.
Anot pranešimo, Vokietijos ir Danijos vėjo jėgainių gamintojai domisi galimybėmis perkelti detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos šalis. Vėjo energetikai reikalingų dalių gamyba įdomi ir Lietuvos įmonėms.
Seimas antradienį pradės svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuris apibrėš rinką ir nustatys, kaip Lietuva ketina įvykdyti Europos Sąjungos (ES) reikalavimą, kad 2020 metais energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.
ES 2009 metais vėjo elektrinių buvo instaliuota daugiau nei kitų elektrą generuojančių technologijų – 39 proc. visos naujai instaliuotos galios sudarė vėjo energija.
