Tokia yra Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Baltijos šalyse (AHK)šių metų vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 104 įmonės, išvada.
Lietuvoje nuotaikos pakilios
Ypač pakilios nuotaikos juntamos Lietuvoje veikiančiose vokiško kapitalo įmonėse. Beveik visos įmonės tikisi, kad šie metai joms bus geresni nei ankstesnieji.
Lietuvoje optimistiškiausiai į ateitį žiūri paslaugų bendrovės, o Estijoje ir Latvijoje – prekybos.
Estijoje ir Latvijoje veikiančios įmonės lūkesčius vertino gerokai atsargiau nei pernai: 43 proc. Estijos ir 53 proc. Latvijoje veikiančių vokiško kapitalo bendrovių tikisi teigiamų pokyčių versle, o Lietuvoje pagerėjimo tikisi daugiau nei du trečdaliai veikiančių įmonių. Pernai darytoje apklausoje šis skaičius siekė apie 40 proc.
Dideli lūkesčiai šiemet Lietuvoje greičiausiai susiję su sparčiu eksporto augimu pastaraisiais metais. Naujausių Europos Komisijos vertinimų duomenimis, 2012 m. Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias ES ir siekė 10, 2 proc. ES prognozuoja eksporto apimčių didėjimą Estijoje iki 4, 7 proc., Latvijoje – 4,8 proc., Lietuvoje – 5,4 procento.
Vokietijos įmonės tikisi, kad planuojamas euro įvedimas Latvijoje ir Lietuvoje teigiamai atsilieptų jų verslui Baltijos šalyse.
Laukia euro įvedimo
Aiškėjantys Lietuvos ir Latvijos planai įsivesti eurą paskatino apklausti Vokietijos įmones, ko jos tikisi iš prisijungimo prie euro zonos. Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo Estijoje, išryškėjo teigiamas euro poveikis verslui.
90 proc. Estijoje veikiančių Vokietijos įmonių pasisako už Europos bendrosios valiutos įvedimą kaimyninėse šalyse, Lietuvoje ir Latvijoje pasisako prieš euro įvedimą. Ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje euro įvedimą 2015 m. laiko neįmanomu tikslu ir jį įsivesti pageidautų 2016 – 2020 metais.
Dėl geros ekonominės situacijos Baltijos šalyse ir optimistinių prognozių savo verslui Vokietijos įmonės šiemet planuoja kurti darbo vietas ir didinti investicijas. Apie trečdalis respondentų Estijoje planuoja didinti darbuotojų skaičių, Latvijoje tokių – bent ketvirtadalis, Lietuvoje – net apie 40 procentų. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet dar daugiauVokietijos bendrovių planuoja didnti investicijas Baltijos šalyse.
Šių metų apklausoje nustatyta, kad įmonės iš esmės patenkintos dabartinėmis vyriausybėmis. Teigiamai vertinama tai, kad visose Baltijos šalyse, lyginant su praėjusiais metais, buvo daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje. Dauguma bendrovių savo veiklai vėl pasirinktų Baltijos šalis.
Šiemet ypač pozityvios Vokietijos įmonių nuotaikos byloja, kad krizė Baltijos šalyse įveikta.
