Daugiausia nesutarimų – daugiau nei du trečdaliai – pasitaikė draudimo srityje, ginčai su bankais sudarė penktadalį.
„Draudimo srityje dažniausiai nesutarimų kildavo dėl privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo – jie sudarė 30 proc. visų šios srities ginčų. Pagrindinis „nesantaikos obuolys“ šiuo klausimu buvo žalos atlyginimo dydis. Nemažai ginčų draudimo srityje taip pat kildavo dėl turto ir kasko draudimo“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot Lietuvos banko, sumažėjo gyventojų ginčų su bankais, ypač dėl būsto kredito sutarčių.
„Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuriame buvo aiškiai apibrėžti palūkanų ir kiti klausimai, dėl kurių iki šiol ir kildavo pagrindiniai nesutarimai. Dabar daugiausia nusiskundimų ginčuose su bankais gaunama dėl mokėjimo paslaugų, konkrečiai – įkainių taikymo pagrįstumo“, – tvirtina Lietuvos bankas.
Palyginti su 2016 m., pernai atvejų, kai Lietuvos bankas priėmė sprendimus vartotojų naudai, išaugo trečdaliu. Kaip teigiama pranešime, buvo atvejų, kai finansinių paslaugų teikėjo (draudimo įmonės) po ginčo nagrinėjimo vartotojui išmokėta suma siekė 8 tūkst. eurų.
Pernai finansų rinkos dalyviai įgyvendino 83 proc. Lietuvos banko rekomendacijų dėl vartotojų naudai priimtų sprendimų (2016 m. jie įgyvendino 75 proc. rekomendacijų).
Lietuvos banko teigimu, 2017 m. iš viso buvo pasiekti 76 taikūs susitarimai, iš jų trys ketvirtadaliai – kai ginčą ėmėsi nagrinėti Lietuvos bankas. Ketvirtadaliu atvejų šalys taikiai susitarė po to, kai Lietuvos bankas persiuntė vartotojo pretenziją finansų rinkos dalyviui ir šis peržiūrėjo vartotojo netenkinusį sprendimą.
