„Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, šis sprendimas neturės reikšmingo poveikio nei šalies finansų sistemai, nei pačių bankų veiklai, kadangi minėtų bankų veiklos modeliai orientuoti į vietinę rinką“, – trečiadienį pranešė LB.
Anot centrinio banko, bus siekiama išsiaiškinti, kodėl sankcijos buvo pritaikytos būtent šiems bankams
„Iš Kinijos finansų rinkos priežiūros institucijos Lietuvos bankas jokių pranešimų šiuo klausimu nėra gavęs“, – skelbia LB.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas taip pat teigė, kad jokių indikacijų dėl planuojamo sprendimo nebuvo gavęs, tačiau tikina, kad tai didelės įtakos neturės.
„Kelia klausimų dėl to, kad pasirinkti tie keli smulkesni lietuviški bankai, bet tuo pačiu, kaip ir ekspertai komentuoja, tokios didelės reikšmingos įtakos, ypač ekonominio ryšio su Kinija, ten tikrai nematyti“, – žurnalistams sakė L. Savickas.
„Atrodo kad jei pozicionuojama, reaguojama į Europos Sąjungos sprendimą, bet pasirenka taikyti smulkioms Lietuvos finansų įstaigoms, kažkokią žinutę tai siunčia“, – kalbėjo jis.
L. Savickas taip pat teigė, kad neradus sprendimų normalizuoti santykius su Kinija, sunku kalbėti ir apie ekonominių santykių pasikeitimą.
„Ką matome, kad reikšmingų pokyčių ekonomikos srityje nėra, bet jei susidarytų tokios aplinkybės, iš verslo bendruomenės girdžiu, kad matytų potencialą ir norą bent jau šiek tiek daugiau praverti tas prekybos duris“, – sakė jis.
Urbo bankas trečiadienį pareiškė neatliekantis jokių sandorių Kinijoje, todėl sankcijos jo veiklai įtakos neturės. Bankas pabrėžia, kad didžioji jo verslo ir privačių klientų dalis yra Lietuvos rezidentai, o jų pavedimų į Kinijos finansų įstaigų klientų sąskaitas dalis yra nereikšminga.
Pasak Kinijos ministerijos, sankcijos Lietuvos bankams paskelbtos atsakant į liepą Europos Sąjungos (ES) priimtą 18-ąją sankcijų Rusijai paketą, kuriame ribojimai buvo pritaikyti ir dviem Kinijos bankams.
Kaip skelbė BNS, į naujausią ES sankcijų paketą įtrauktus du Kinijos bankus Vakarai kaltina sąsajomis su Rusijos karo pramone.
