Tuo metu pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2019-ųjų ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis buvo neigiamas – minus 0,3 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas.
Anksčiau buvo skelbta, kad pirmąjį ketvirtį metinis ekonomikos augimas siekė 2,5 proc., o per ketvirtį – 0,2 proc. nuosmukis.
Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė sako, kad rodiklis pasikeitė, gavus daugiau duomenų.
„Išankstinis įvertis yra daugiau prognozinis. Pavyzdžiui, tada turėjome tik dviejų mėnesių PVM mokestį. Dabar turime ir vidaus prekybos, pramonės, paslaugų sektoriaus duomenis už tris mėnesius“, – BNS sakė B.Stolytė.
Neigiamos įtakos BVP pokyčiui per ketvirtį turėjo apdirbamosios gamybos (minus 0,22 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo, maitinimo (minus 0,16 proc.) ir nekilnojamojo turto operacijų (minus 0,13 proc.) įmonių veikla. Teigiamą įtaką darė statybos įmonių veikla (0,31 proc.).
Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos per ketvirtį sumažėjo 0,2 proc., tuo metu valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo 0,1 proc.
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas sumažėjo 1,6 proc. Prekių ir paslaugų eksportas bei importas sumažėjo atitinkamai 2,8 ir 1,3 proc.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos BVP, priklausomai nuo koronaviruso krizės suvaldymo, šiemet gali smukti 2,8–7,3 procento.
