„Esant teigiamoms sąlygoms užsienio rinkose, atsigavimas gali prasidėti ateinančiais metais, nors augimas ir bus labai lėtas“, – pareiškė jis interviu agentūrai „Bloomberg“.
R.Šarkino nuomone, Vyriausybė turėtų sumažinti išlaidas iki tokio lygio, kurį „ji gali pakelti“.
„Būtina, kad deficitas kitąmet imtų mažėti. Mes neturėtume skolintis vien vartojimui, būtina gyventi pagal išgales“, – mano R.Šarkinas.
Biudžeto deficito augimas nereiškia, kad šaliai reikės užsienio pagalbos savo finansams sutvarkyti, mano Lietuvos banko vadovas: „Šiuo metu Lietuvai nereikia prašyti pinigų iš tarptautinių skolintojų, tačiau jeigu toks poreikis atsirastų, nenutiktų nieko baisaus“.
Vyriausybė prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet smuks 4,3 procento. Tuo tarpu šalis bando prisitaikyti prie griežtų taupymo priemonių, kurių tenka imtis norint atitikti euro įvedimo sąlygas. Lietuva, kaip ir kaimyninės Latvija ir Estija, yra susiejusi savo valiutą su euru pagal valiutos kurso mechanizmą, tad Vyriausybei tenka įgyvendinti defliacijos politiką, kad šalis liktų konkurencinga, užuot pasikliaujant silpnu litu.
Pasak R.Šarkino, Švedijos bankai Lietuvoje veikia „visiškai normaliai“. Tačiau, jo nuomone, bankininkystės sektoriaus paskolų kokybei pagerėti gali prireikti daugiau laiko.Vyriausybės sprendimas mažinti išlaidas ir didinti mokesčius prisidėjo prie ekonomikos smukimo, kuris praėjusį ketvirtį siekė 20,2 procento. Šią savaitę ministrų kabinetas pasiūlė naujų taupymo priemonių, įskaitant socialinių išlaidų mažinimą, kad kitąmet būtų sustabdytas deficito, kuris galėtų siekti 8 proc. BVP, augimas.
Latvija, kurią ES pagal ūkio nuosmukį lenkia tik Lietuva, tikisi pajėgsianti atlaikyti, pasitelkusi 7,5 mlrd. eurų (11 mlrd. JAV dolerių) paskolą, kurią skyrė Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Komisija (EK).
Latvijos ekonominiai sunkumai „negali paguosti nieko, nei mūsų, nei latvių, nei kitų šalių“, teigia R.Šarkinas: „Mums būtų naudinga, jei sunkumai ten būtų išspręsti kuo greičiau ir reikalai imtų gerėti.“
Lietuvos centrinio banko vadovo nuomone, Vyriausybė gali išvengti pagalbos, jeigu toliau skolintųsi vidaus obligacijų rinkoje arba užsienyje.
„Baltijos regionas – tai trys atskiros šalys, kuriose padėtis yra nevienoda, tarp jų negalima dėti lygybės ženklo“, – mano R.Šarkinas.
Anot jo, skolinimosi užsienio rinkose galimybės nuo metų pradžios gerokai pagerėjo, ir Vyriausybė tikriausiai galės skolintis pigiau negu anksčiau šiais metais, kai išplatino euroobligacijų emisiją.
Ekonominė krizė Baltijos šalyse atsiliepė ne tik regione. Vis daugiau skolininkų Baltijos šalyse nepajėgiant grąžinti skolų, nukentėjo nemažai Vakarų Europos skolintojų.
Recesija Baltijos regione kelia didžiausią pavojų Švedijos ekonomikai ir biudžetui, rugsėjo 21 dieną pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Didžiausi skolintojai regione – Stokholme įsikūrę „Swedbank“ ir SEB bankai.
Pasak R.Šarkino, Švedijos bankai Lietuvoje veikia „visiškai normaliai“. Tačiau, jo nuomone, bankininkystės sektoriaus paskolų kokybei pagerėti gali prireikti daugiau laiko.
„Bankams tai sunkus metas“, – mano Lietuvos Banko vadovas.
Atidėjiniai nuostoliams iš paskolų šiuo metu vidutiniškai sudaro 3,28 proc. viso paskolų portfelio, o prieš metus šis rodiklis sudarė 0,8 procento. R.Šarkino prognozėmis, šis rodiklis didės, tačiau bankai yra gerai pasirengę ir sukaupę pakankamą kapitalą būsimiems nuostoliams absorbuoti.
Kapitalo pakankamumo rodikliai vidutiniškai viršija 13 proc. vietoj centrinio banko reikalaujamų 8 proc., pažymėjo R.Šarkinas.
Paskolų portfelyje, kuris nuo metų pradžios sumažėjo maždaug 7 proc., jau matyti pirmųjų stabilizavimosi ženklų, ir ateinančiais mėnesiais jie gali imti gauti, mano R.Šarkinas. Per pirmuosius septynis mėnesius mažėjęs skolinimas namų ūkiams ir įmonėms rugpjūtį, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų mėnesiu, beveik nepakito.
