Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, 2012 m. rugsėjo 1 d. jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus buvo įregistruota 6,9 tūkst. mažiau nei 2011 m. rugsėjo 1 d., tai yra 29,8 tūkst. Per 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. įdarbinta 23,5 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. amžiaus (45,7 proc. nuo įregistruotų jaunų bedarbių).
Pagal „Eurostat“, jaunimo nedarbas Lietuvoje mažėjo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) – nuo 33,1 iki 25,6 proc., lyginant liepos mėn. 2011 m. ir 2012 m. duomenis. Šis gerėjantis rezultatas rodo, kad taip Lietuva artėja prie ES šalių vidurkio, kuris yra 22,5 proc.
Didžiausias jaunimo nedarbas ES fiksuojamas Graikijoje, čia jis siekia 53,8 proc., Ispanijoje – 52,9 proc. Tuo tarpu Airijoje – 30,7, o kaimyninėje Latvijoje – 29,4 proc.
Vyriausybė aktyviai tęsia kovą su jaunimo nedarbu ir yra priėmusi aibę priemonių, kurios skatintų jaunimo įdarbinimą. Jiems siūlomos įvairios priemonės, skatinančios užimtumą tiek per LDB vykdomus projektus, tiek skatinant verslumą ir darbdavius, kurie įdarbina jaunus, patirties neturinčius žmones.
Štai nuo 2010 m. liepos 1 d. darbdaviams buvo suteikta galimybė naudotis „Sodros“ įmokų lengvata įdarbinant pirmą kartą pagal darbo sutartį dirbančius žmones. Už tokį įdarbintą žmogų darbdaviui „Sodros“ įmokos buvo sumažintos nuo 31 proc. iki 7,7 proc. Neabejotinai, tai paskatino darbdavius įdarbinti jaunuolius. ,,Sodros“ duomenimis, per visą lengvatos galiojimo laikotarpį 100,4 tūkstančių asmenų buvo įdarbinti.
Kita veiksminga priemonė – Verslumo skatinimo fondas, iš kurio lengvatinėmis sąlygomis verslo pradžiai ar plėtrai mikrokreditus iki 86 tūkst. litų yra paėmę daug jaunų žmonių iki 29 metų, ši grupė sudaro daugiau kaip trečdalį tokių paskolų gavėjų, kuriems, beje, yra kompensuojama 95 proc. palūkanų.
Kaip ir iki šiol, taip ir toliau darbdaviai, kurie įdarbina jaunus patirties neturinčius žmones, gali gauti dalies darbo užmokesčio, kurį moka jaunuoliui ar darbo patirties neturinčiam žmogui, subsidiją.
Eurostato duomenys rodo, kiek galinčių dirbti ir ieškančių darbo jaunuolių nuo 15 iki 24 metų darbo neturi, t.y., tai procentas ne nuo viso jaunimo, o nuo vadinamosios darbo jėgos. Ją sudaro maždaug trečdalis viso tokio amžiaus jaunimo. Iš likusiųjų, ekonomiškai neaktyvių jaunų gyventojų, absoliuti dauguma mokosi aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje.
