2017-aisiais metais, kuomet finansų rinkos augo, Lietuvoje veikusių pensijų fondų reali grąža, atmetus infliaciją, siekė 0,3 procento, rodo EBPO apžvalga. Blogiau pasirodė tik keturių analizuotų valstybių pensijų fondai: Nigerijos (0,1 proc.), Estijos (-0,1 proc.), Čekijos (-1,8 proc.) ir Egipto (-9,7 proc.)
Estijoje portalo postimees.ee paskelbtą žinią apie itin prastą fondų darbą pasidalino šimtai socialinio tinklo „Facebook“ dalyvių.
Latvija taip pat sąrašo apačioje – čia pensijų fondai uždirbo 0,8 proc. metinę grąžą po infliacijos.
Egiptas pasirodė prasčiausiai dėl šalyje siautėjusios didesnės nei 20 proc. infliacijos. Tuo tarpu Čekijos rezultatus nusmukdė itin didelis konservatyvumas – pensijų fondai neinvestuoja į akcijas.
Fondų rezultatams Lietuvoje kirto infliacija, kuri buvo viena iš didžiausių ES, tačiau net ir ji nepaaiškina, kodėl kitos į akcijas investavusios šalys uždirbo daugiau.
Investavo į akcijas, bet neuždirbo
Prastai pensijų fondų rezultatai Lietuvoje atrodo ir dėl to, kad jie kone pusę turto investavę į akcijas – pernai akcijų rinkos augo dviženkliais skaičiais.
Lietuvos pensijų fondai pagal prisiimtą riziką patenka tarp TOP 3 EBPO valstybių – akcijų dalis sudaro kone pusę turto. Kitos rizikingai investuojančios valstybės uždirbo didžiausias grąžas, kai Lietuvoje grąža kone nulinė.
„Pagrindiniai pasaulio akcijų indeksai fiksavo reikšmingus augimus“, – apie 2017-uosius kalbama EBPO apžvalgoje ir vardijama, kad įvairūs akcijų indeksai stiebėsi nuo 9,3 proc. Prancūzijoje iki 19,4 proc. JAV.
Nenuostabu, kad į akcijas daugiausiai investavusių šalių pensijų fondai buvo pelningiausi.
Daugiau nei Lietuva į akcijas investavo tik Lenkija ir Australija, tačiau šiose valstybėse fondų grąža buvo siekė atitinkamai 14,5 proc. ir 7,3 proc. – tai vieni geriausių rezultatų pasaulyje.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė pensijų fondų grąža pernai siekė 4,5 proc., o metinė infliacija siekė 3,9 proc., skelbė Statistikos departamentas.
Vien į akcijas investavę pensijų fondai pernai uždirbo vidutinę 9,17 proc. grąžą, tačiau 0,6 proc. turto neteko konservatyvūs fondai.
Š.Ruzgys: palyginime ne viskas korektiška
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys vertina, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskyrė didele infliacija, tačiau yra ir kitų netikslumų.
„Pradžiai kliūna, kad Lietuvos pensijų fondų nominali grąža 2017 m. buvo 4,2 proc., kai Lietuvos bankas vertina, kad grąža 2017 metais sudarė 4,51 proc. Nedidelis, bet vis tiek skirtumas. O su tokia nominalia grąža Lietuvos fondai yra kažkur apie vidurį“, – Š.Ruzgys aiškina, kad Lietuvos fondų rezultatai neišsiskiria nuo kitų valstybių.
Kitas niuansas, anot jo, yra tai, kad EBPO lygina skirtingas valstybes su skirtingomis valiutomis.
„Pavyzdžiui, turkai uždirbo 15 proc., bet, matyt, liromis. Tad būtų sąžininga lyginti euro zonos valstybes, kurių grąžos vidurkis jau gerokai žemesnis“, – pastebi Š.Ruzgys.
O kalbant apie realią grąžą, anot jo, Lietuvoje ir Estijoje infliacija buvo gerokai didesnė, nei kitur – tačiau tai jau šalies vidaus rinkos tendencijos, kurių paveikti fondų valdytojai negali.
Sukauptas turtas – menkas
Lietuviai atsilieka ir pagal dar vieną rodiklį – kiek turto gyventojai yra sukaupę pensijų fonduose. Tokiose valstybėse kaip Danija, Nyderlandai ar Islandija gyventojų turtas pensijų fonduose sudaro 165-208 procentus bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje – 7,2 proc. Estai sukaupę daugiau nei dvigubai daugiau – 17,5 proc. BVP, latviai – 13,8 proc. BVP.
Žinoma, didelis turtas fonde savaime nėra tikslas, kadangi jis priklauso nuo pasirinkto aprūpinimo senatvėje modelio. Pvz., Vokietijoje privatus turtas pensijų fonduose sudaro apie 6,9 proc. BVP, kadangi didesnius įsipareigojimus dėl pensijų senatvėje prisiėmusi valstybė.
Šiuo metu lietuviai pensijų fonduose yra sukaupę 3,2 mlrd. eurų.
Ilgesniu laikotarpiu rezultatai vidutiniški
Kiek geriau Lietuvos pensijų fondų rezultatai atrodo ilgesniu – 5 metų – laikotarpiu. Tuomet vidutiniškai infliaciją pensijų fondai lenkia 3,7 procento, tokia grąža yra per vidurį tarp geriausių ir prasčiausių rezultatų.
EBPO neturėjo duomenų įvertinti Lietuvos pensijų fondų veiklos per 10 metų laikotarpį, kuris įtrauktų ir buvusią finansų krizę. Estijoje per dešimt metų fondų reali grąža buvo neigiama ir siekė -1,3 proc. Latvijoje grąža buvo teigiama, 0,5 proc. per metus vidutiniškai.
Lietuvos banko duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje pensijų fondai per dešimtmetį skaičiavo 3,62 proc. metinę grąžą, kai vidutinė metinė infliacija siekė apie 2,5 proc. per dešimtmetį – skirtumas tarp fondų grąžos ir infliacijos sudarytų apie 1,1 proc. per metus.
