LPK duomenimis Lietuvos laukia pramonės plėtra, kuri didžiąja dalimi bus pasiektas eksporto sąskaita. Regionų atžvilgiu Lietuvos eksporto lokomotyvais tapo NVS ir Baltijos šalių rinkos. Eksportas į NVS šalis išaugo 23 proc., o eksportas į Baltijos regioną padidėjo 17,8 proc. Taip pat 8,3 proc. didėjo eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis. A.Izgorodino nuomone eksportas į Rusiją didėja dėl sąlyginai mažo šios šalies gyventojų nedarbo ir augančios perkamosios galios.
Tuo pat metu fiksuojamas nedidelis eksporto kritimas į tradicinės Lietuvos verslininkų rinkas – Lenkiją ir Baltarusiją. Manoma, kad eksporto į Baltarusiją mažėjimas susijęs su transporto priemonių importo tarifų padidėjimu. Dėl to pernai į kaimyninę šalį eksportuota 50 proc. mažiau automobilių. Eksportą į Lenkiją smukdė mažėjančios parduodamų chemijos produktų, medienos ir baldų gaminių, metalų bei įrengimų apimtys. Eksporto situaciją pablogino ir akivaizdžiai lėtėjanti Lenkijos ekonomika.
„Pasikeitė ir Lietuvos pramonės gamintojų požiūris į didžiausias grėsmes. Šiuo metu labiausiai nerimaujama ne dėl Eurozonos skolų krizės, bet dėl nestabilios žaliavų kainos. Taip pat pradedamas jausti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas“, – sakė A.Izgorodinas.
LPK atstovai prognozuoja 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Tai vienas sparčiausių BVP augimų ES. Augimą skatins ir augantis vidaus vartojimas bei mažėjantis nedarbas. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų lūkesčiai šiuo metu yra aukščiausi nuo krizės pradžios.
