Kainą taip pat lėmė dvi dienas trukęs „NordBalt“ jungties uždarymas – elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje brango 11 proc. iki 82 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Kainas lėmė nurimęs vėjas, išaugęs elektros vartojimas ir „NordBalt“ jungties atjungimas. Viena vertus, augo šiluminių elektrinių gamyba, nes anksčiau nei planuota baigtas Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloko remontas. Kita vertus, nuo penktadienio iki šeštadienio dėl remonto darbų Švedijos pusėje buvo neprieinama „NordBalt“ jungtis. Nepaisant to, vidutinė savaitės kaina išliko gana stabili“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Latvijoje vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina lapkričio 24–31 dienomis buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 68 eurai.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje per savaitę augo 3 proc. iki 267 gigavatvalandžių (GWh), o vietos elektrinės užtikrino 61 procentą. Šalyje buvo pagaminta 162 GWh elektros – 16 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros gamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 32 proc. iki 94 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 68 proc. iki 37 GWh. Hidroelektrinės pagamino 16 GWh, o kitos elektrinės gamino 15 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 58 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 23 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
42 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – bendras importo kiekis augo 10 proc. iki 143 GWh: 55 proc. – iš Latvijos, 43 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 2 proc. iš Lenkijos.
Eksporto srautai iš Lietuvos smuko 11 proc. iki 27 GWh: 92 proc. – į Lenkiją, o likę 8 proc. – į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 81 proc. Lenkijos kryptimi ir 8 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi ir 67 proc. Lietuvos kryptimi.
