„Įstatymų leidėjas, drausdamas politinę reklamą per televiziją ir radiją, mano manymu, norėjo, kad politikai prisistatytų pokalbių laidose. Tačiau dabar matėme visiškai kitokį vaizdą – politikų reklaminius klipukus“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.
Anot jo, prezidento rinkimų kampanijos metu politinė reklama į televizijas grįžo, tik už mokesčių mokėtojų pinigus.
A.Siaurusevičiui neaišku tai, kodėl taikomos išimtys komercinėms televizijoms ir radijo transliuotojams, nors įprastai garso ir vaizdo politinė reklama yra draudžiama.
„Jei ir LRT, ir komercinės televizijos agitacijos metu yra subsidijuojamos valstybės biudžeto, tai kodėl joms taikomos kitokios normos? Mums griežtai buvo liepta daryti debatų laidas su visais kandidatais, netgi neturėjome galimybės pasirinkti žiūrovams įdomesnės formos. Reikėjo susodinti visus kandidatus, ir viskas. O komerciniai transliuotojai turėjo pasirinkimo laisvę“, – piktinasi A.Siaurusevičius.
VRK teigimu, toks kandidatų prisistatymas auditorijai (vaizdo klipai) pasirinktas dėl pinigų stygiaus. Pasak VRK nario Andriaus Vitkevičiaus, rinkimų agitacijos metu leistina tik tokia reklama, kurioje kandidatas prisistato. Įprastai įsivaizduojama komercinė reklama yra draudžiama, kaip ir nustato bendra įstatymo tvarka.
„Norėtume turėti tiek pinigų, kad galėtume skirti po valandą laiko debatų kiekvienoje televizijoje, tačiau pinigų stygius verčia daugiausia pirkti trumpus prisistatymo klipukus“, – aiškina A.Vitkevičius.
Neteisybės jis nemato ir prieš kitas žiniasklaidos rūšis, mat, prisimenant praėjusius Seimo rinkimus, kai įsigaliojo politinę reklamą televizijose ir radijuje ribojantis įstatymas, spauda uždirbo 19 mln. Lt, internetas 7 mln. Lt, o televizijoms ir radijui iš VRK skirta 4 mln. Lt.
„Jokiu būdu tai nėra neteisingos sąlygos palyginti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis ar nacionaline televizija. Mano manymu, kaip tik nukenčia komercinės televizijos, kurioms uždėtas draudimas“, – sako A.Vitkevičius.
„Ką matėte per televizijas rinkimų agitacijos laikotarpiu, yra padaryta iš skurdo. Nebuvo skirta pinigų net minimaliai, kiek reikėtų skirti tokiems kandidatams. Kiek skyrė, taip ir padarėm“, – teigia UAB „Laisvas nepriklausomas kanalas“ generalinė direktorė Zita Sarakienė. Prieš įsigaliojant politinės reklamos draudimui per televiziją, teigiama, LNK uždirbdavo 4-5 kartus didesnę sumą.
„300 tūkst. Lt net sunkmečiu yra juokingai maža suma tiek reklaminei kampanijai, tiek uždarbis televizijai. Būta minčių transliuotojams susivienyti ir nepriimti politinės reklamos, tačiau nuspręsta nekonfliktuoti“, – teigia Z.Sarakienė.
Dėl reklamos ribojimų ir neaiškių sąlygų, teigiama, nukentėjo ne tik televizijos, bet ir rinkėjai su kandidatais, nes pastarųjų „kampanijos buvo nykios, neatskleidžiančios politinių idėjų“.
Prezidento ir Europos Parlamento agitacinėms kampanijoms per nacionalines komercines televizijas ir radijas valstybė skyrė 3 mln. Lt. 77 proc. visų pinigų teko nacionalinėms komercinėms televizijoms, likusioji dalis – nacionaliniams komerciniams radijams. LRT toks finasavimas nebuvo skirtas.
