Lukas Savickas: pasiruošti audroms energetikams kitąmet reikėtų 150-200 mln. eurų

Jo teigimu, toks papildomas finansavimas užtikrintų investicijas į tinklo atsparumą nedidinant elektros tarifo vartotojams.

„150–200 mln. eurų yra tikriausiai tas minimalus trūkumas, kuris atlieptų tuos bazinius prisiimtus („audrų paketo“ – BNS) įsipareigojimus. Energetikos srityje mūsų operatoriai susiderinę su reguliuotoju gali atlikti tas investicijas (...), bet visa tai gula į elektros tarifą. Mūsų vertinimu, čia reikia balanso, negalima visų investicijų nukreipti tiesiog pučiant dedamąją tarife“, – interviu portalui „15min“ sakė L. Savickas.

„Kabeliavimui, (...) autonominiam gebėjimui gaminantiems vartotojams turėti tinkamas baterijas ir jų skaičiaus didinimui, (...) taip pat valstybiniam generatorių rezervui“, – kalbėjo jis paklaustas, kam būtų skiriamos lėšos.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė rugsėjį patvirtino elektros tinklo atsparumo didinimo, būtinųjų ryšio ir vandens tiekimo stiprinimo priemonių planą – vadinamąjį „audrų paketą“, kuris turėtų būti išpildytas iki 2030 metų.

Planas turėtų stiprinti valstybės pasirengimą, kad elektros tiekimas ekstremalių situacijų metu ilgam nenutrūktų ir būtų patikimas – bent 75 proc. elektros netekusių vartotojų tiekimas turėtų būti atstatytas per 72 valandas, likusi dalis turėtų būti aprūpinta generatoriais.

Anot L. Savicko, siekiama, jog 2030 metais būtų sukauptas 20–40 tūkst. generatorių rezervas, kuris būtų prieinamas ir „paskleistas po skirtingas savivaldybes.“

Skelbta, jog visoms paketo priemonėms reikės maždaug 0,5 mlrd. eurų, o jį įgyvendinus audrų poveikis visuomenei sumažėtų keturis kartus.

BNS rašė, kad pirmąjį 2027-ųjų valstybės biudžeto projekto variantą spalio viduryje svarstant Vyriausybei L. Savickas nuogąstavo, kad finansavimo šioms priemonėms nebuvo numatyta pakankamai – tik maždaug 20 mln. eurų.

Ministras taip pat yra pasiūlęs numatyti, kad valstybės vardu galima skolintis išlaidoms, susijusioms su priemonėmis, stiprinančiomis Europos energetikos sistemos struktūrinį saugumą ir atsparumą bei spartesniam perėjimui nuo iškastinio kuro.

Be to, iki 2030 metų numatoma miškuose kabeliais pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų: 4,8 tūkst. km – 10 kV ir 1,1 tūkst. km – 0,4 kV linijų.

Taip pat planuojama didinti avarijų likvidavimo pajėgumus – iki 2030 metų suformuoti 200 papildomų brigadų jų skaičių padidinant beveik dukart.