Vidutiniškai apie 11,9 proc. visų išlaidų ES namų ūkiai skiria maistui, o tokiose šalyse kaip Rumunija ši dalis siekia net iki 20 proc., rašo portalas „Euronews“.
Maisto kainos Europoje taip pat smarkiai skiriasi. Palyginimui naudinga „Eurostat“ sudaryta maisto kainų lygio indeksų sistema. Jei vidutinio ES maisto krepšelio vertė būtų 100 eurų, šis indeksas parodo, kiek toks pats krepšelis kainuotų kiekvienoje šalyje.
Indekso reikšmė, viršijanti 100, reiškia, kad šalis yra brangesnė nei Europos vidurkis, o mažesnė nei 100 – kad pigesnė.
Kur pigiausia?
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais pigiausia maisto kainų atžvilgiu iš 36 Europos valstybių buvo Šiaurės Makedonija. Standartinis maisto krepšelis šioje šalyje kainavo apie 73 eurus, tai yra 27 proc. mažiau nei ES vidurkis.
Šiaurės Makedonija yra ES kandidatė – ji dar nėra Bendrijos narė, tačiau palaiko aktyvius prekybos susitarimus su Europos Sąjunga.
Iš ES šalių šalių pigiausiai maistas kainuoja Rumunijoje – 74,6 euro. Tai reiškia, kad Rumunijoje maistas yra 25,4 proc. pigesnis nei ES vidurkis. Pigiausių šalių pagal maisto kainas trejetuke dar įsitaiso Slovakija (82,9 euro) ir Lenkija (85,6 euro).
Kur brangiausia?
Šveicarija yra brangiausia šalis, kur maisto kainos yra 61,1 proc. didesnės nei Europos Sąjungos vidurkis. Toks pats standartinis maisto prekių krepšelis čia kainuoja 161,1 euro.
Po Šveicarijos rikiuojasi dar dvi šalys, nepriklausančios ES – Islandija (146,3 proc.) ir Norvegija (130,6 proc.)
Brangiausia ES valstybė pagal maisto kainas yra Liuksemburgas, kur tas pats krepšelis kainuoja 125,7 euro.
Maisto kainos bent 10 proc. viršija ES vidurkį ir Danijoje (119,3 euro), Airijoje (111,9 euro), Prancūzijoje (111,5 euro), Austrijoje (110,9 euro) bei Maltoje (110,9 euro).
Kaip atrodo Lietuva?
Lietuva pagal maisto kainas atsiduria per vidurį – maisto produktų krepšelio kaina čia siekia 99,4 euro.
Įdomu, kad pagal šią 2024 metų „Eurostat“ statistiką, brangiau už maistą moka ir latviai (103,1 euro), ir estai (105,3 euro).
Kas lemia skirtumus?
Tuskijos universiteto docentė Ilaria Benedetti „Euronews“ tvirtino, kad kainų skirtumus lemia tokie veiksniai, kaip gamybos sąnaudos, tiekimo grandinių integracija ir jautrumas pasauliniams sukrėtimams.
„Mažesnės ir itin atviros ekonomikos – dažnai turinčios valiutas, kurioms būdingi didesni svyravimai – pandemijos ir prasidėjus karui Ukrainoje patyrė stipresnį augančių energijos ir žemės ūkio žaliavų kainų perkėlimą galutinėms kainoms“, – komentavo ji.
Dublino Trejybės koledžo profesorius Alanas Matthewsas pridūrė, kad tokiose šalyse kaip Danija ir Šveicarija, kur vidutiniai atlyginimai yra aukštesni, maisto kainos paprastai taip pat didesnės, nes darbo sąnaudos žemės ūkyje, perdirbimo sektoriuje ir mažmeninėje prekyboje perkeliamos vartotojams.
