Eurostato pirmadienį paskelbtais duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, ūgtelėjo 0,1 procento.
Augimą lėmė 0,3 proc. padidėję maisto produktų, gėrimų ir tabako pardavimai, taip pat 0,4 proc. išaugę automobilių degalų pardavimai. Tačiau šį augimą iš dalies atsvėrė 0,1 proc. sumažėję ne maisto produktų pardavimai.
Mažmeninės prekybos apyvartos metinis augimo tempas sulėtėjo daugiau nei perpus – nuo 2,1 proc. liepą iki 1 proc. ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2024 metų liepos.
Banko ING ekonomistas Bertas Colijnas (Bertas Koleinas) pažymėjo, kad vartotojų išlaidos greičiausiai bus vangios visą trečiąjį ketvirtį.
Pasak ekonomisto, naujausias tyrimas parodė, kad vartotojai yra susirūpinę dėl bendros ekonominės padėties ir labiau nerimauja dėl galimo nedarbo padidėjimo, tačiau jų pasitikėjimas ekonomika atsigavo, o tai rodo, kad jie planuoja per ateinančius metus įsigyti didesnių pirkinių.
Visgi B. Colijnas nemano, kad trečiąjį ketvirtį išlaidos smarkiai padidėtų.
Visoje Europos Sąjungoje (ES) mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, nepakito, o palyginti su 2024 metų rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 1,1 procento.
Tarp ES valstybių narių didžiausias mėnesinis bendros mažmeninės prekybos apyvartos augimas buvo užfiksuotas Lietuvoje, Kipre ir Maltoje, o didžiausias nuosmukis – Rumunijoje, Lenkijoje ir Liuksemburge.
