„Įvardinčiau, kad ne tik Pravieniškių kalėjime – turime tų problemų visuose kalėjimuose. Nemažą dalį (atnaujinimo projektų – BNS) mes rengiamės, pristatome ir ministerijos komandai. Projektų planų mes turime nemažai, bet viskas atsiremia į finansavimą“, – LRT radijui antradienį sakė M.Kairys.
„Vykdome veiklą savo posovietinėje infrastruktūroje, kuri visuose aštuoniuose kalėjimuose dar yra su atskirais padaliniais. (Infrastruktūra – BNS) tikrai kai kur yra nusidėvėjusi ir neatitinkanti šiuolaikinių bausmių vykdymo politikos poreikių“, – pridūrė Kalėjimų tarnybos vadovas.
Tačiau M.Kairys pabrėžė, kad dalyje kalėjimų vis dėlto vyksta renovacijos darbai.
„Teko lankytis Latvijos naujame kalėjime – tai ir yra orientyrai, į kuriuos turime žiūrėti, bet situaciją turime, kokią turime. Tose dalyse, kuriose turime finansavimą, mes šiuo metu ir vykdome darbus renovacijos, atnaujinimus“, – kalbėjo M.Kairys.
Anot jo, tarnyba Teisingumo ministerijai yra pateikusi kalėjimų atnaujinimo poreikį bei paskaičiavusi tam reikalingas lėšas, tačiau jos jau gali nebeatitikti rinkos kainų, mat projektai jau kuris laikas yra sustoję.
„Mes turime jau parengtą projektą Vilniaus kalėjimo bendrabučio renovacijai ir esame gavę leidimą iš savivaldybės statybos vykdymui, bet buvusios ministerijos vadovybės dėka mes praktiškai tą projektą įšaldėm metams laiko. Žiūrint į šiandieninius visus globalius įvykius, tas projektas gali būti pabrangęs dešimtimis procentų“, – sakė Kalėjimų tarnybos vadovas.
Tuo metu kalbėdamas apie viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu nuo 2021 metų planuojamą statyti naują Šiaulių kalėjimą, M. Kairys teigė, kad tuomet skaičiuota bendra jo vertė buvo apie 120 mln. eurų, o dabartinėmis kainomis ją sunku įvardyti.
„Sumos priklauso nuo to, ką mes norime padaryti. Pavyzdžiui, turime Šiaulių kalėjimo projektą. Pirminė jo PPP projekto vizija buvo apie 120 milijonų eurų. Kokia dabar jo vertė būtų pagal dalykus, kurie turi įtakos statybos procesams, jau sunku pasakyti. Kiekvienas tas atidėjimas dėl vienų ar kitų procesų, kaip projektas keičiasi, mes pasakyti negalim“, – aiškino jis.
BNS rašė, kad kalėjimo konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomos įmonės „Spi 1“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai gruodį leido tęsti konkursą. Tačiau Kalėjimų tarnyba tuomet BNS teigė, jog jis lieka sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinius sprendimus visose bylose.
Tuo metu teisingumo ministrė Rita Tamašunienė šių metų kovą pareiškė, jog nėra poreikio statyti naują kalėjimą, užtektų modernizuoti esamas įkalinimo įstaigas.
Pagal Šiaulių kalėjimo projekto sąlygas privatus partneris Malavėniukų kaime PPP būdu turėtų pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų.
Anksčiau Kalėjimų tarnyba teismui teigė, jog didžiausi valstybės įsipareigojimai projekte grynąja dabartine verte buvo 53,3 mln. eurų (su PVM).
Naujo Šiaulių kalėjimo statybos inicijuotos dar 2015-aisiais, tačiau po kelerių metų įstrigo dėl lėšų trūkumo, 2020-aisiais iš esmės sutarta jį įgyvendinti PPP būdu.
Vyriausybė idėjai kalėjimą iškelti iš Šiaulių miesto centro pritarė 2022 metais, tarnyba privataus partnerio paiešką naujo pastato statybai ir priežiūrai pradėjo 2023-aisiais.
