Tokias priemones ketinama parengti ir suderinti su Europos Komisija (EK), BNS nurodė ministerija.
Komisijos taip pat bus prašoma leisti valstybei lengviau pagelbėti verslui – panašiai, kaip per COVID-19 pandemiją ir Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje.
„Ministerija, atsižvelgdama į situaciją Artimuosiuose Rytuose ir galimą naftos ir dujų kainų augimą, siūlo parengti, esant poreikiui suderinti su EK ir patvirtinti paramos verslui finansines priemones. Planuojamos dvi pagalbos priemonės: tiesioginių ILTE paskolų apyvartai teikimas bei finansinė priemonė turizmo sektoriaus problemoms spręsti“, – komentare BNS nurodė ministerija.
„Taip pat ministerija ketina kreiptis į EK dėl laikinojo komunikato parengimo, kuris krizės sąlygomis palengvintų valstybės pagalbos teikimą. Panašūs laikini valstybės pagalbos komunikatai buvo parengti COVID-19 pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje“, – teigė ji.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, pagalbos verslui priemones ministerija savaitės pradžioje aptarė su verslo atstovais. Jas Vyriausybė turėtų apsvarstyti ateinantį pirmadienį, teigė jis.
„Tai priemonės, kurios buvo prieš tai pasiteisinusios dėl apyvartinių lėšų“, – BNS sakė V. Janulevičius.
Pasak jo, kreiptis į EK svarbu kuo greičiau, kadangi valstybės pagalbos mechanizmų derinimas Briuselyje užtrunka.
„Užtenka tik Komisijos palaikymo, bet tai užtrunka. Dėl to skubiname dabar visą šitą dalyką, nes dažnai tos priemonės patvirtinimas būna, geriausiu atveju per du, tris mėnesius. Dėl to reikia proaktyviai patvirtinti dabar, tam, kad galima būtų kažkaip tai sušvelninti tą poveikį“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.
Šios priemonės būtų finansuojamos pačios ministerijos lėšomis – iš kitų finansinių priemonių grįžusiais pinigais.
Kaip rašė BNS, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas praėjusį praėjusią savaitę teigė, kad valstybė parengs pagalbos priemones verslui, kuris dėl išaugusių energijos išteklių kainų gali patirti nuostolių.
Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pažadėjo, jog paveiktam verslui būtų ieškoma pagalbos priemonių, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis.
