„Lėšų atsiėmimas gali turėti įtakos skiriant piniginę socialinę paramą gyventojams – tiek socialinę pašalpą, tiek būsto šildymo išlaidų ir vandens išlaidų kompensacijas, nes piniginė socialinė parama teikiama asmenims įvertinus turimas pajamas ir turtą bei tada, kai asmenys išnaudoja visas teisėtas pajamų gavimo galimybes“, – LRT radijui teigė S. Kulpina.
Ji taip pat teigė, kad įstatymas numato išimtį kelioms asmenų grupėms – gaunantiems paliatyvios pagalbos paslaugas, sergantiems sunkia liga ir kai nustatytas 70 proc. ir didesnis nedarbingumas.
„Šioms trims grupėms pensijų kaupimo bendrovės išmokėtos lėšos ir pervestos į žmonių sąskaitą nebus įskaitomos į pajamas skiriant kompensacijas ar socialinę pašalpą“, – teigė ministerijos atstovė.
„Tačiau jeigu iš pensijų kaupimo fondo pasitraukia žmonės kitais pagrindais, (...), tai tų žmonių, kurie priima asmeninį sprendimą, gautos lėšos, pervestos į jų sąskaitas, bus įskaitomos į pajamas“, – kalbėjo ji.
Pasak S. Kulpinos, skiriant kompensacijas už šildymą vertinamos trijų paskutinių mėnesių gyventojo pajamos.
Ministerijos atstovės teigimu, gali būti atvejų, kad perskaičiavus pajamas žmogus tris mėnesius negaus socialinės pašalpos.
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus specialistė Audra Staniulienė pažymėjo, kad atsiimtas lėšas iš pensijų fondų turi galimybę išskaičiuoti ir antstoliai, jei žmogus yra įsiskolinęs.
