Ministrams pritarus projektams, buvo paviešinti pagrindiniai dokumentai. Visagino atominės elektrinės koncesijos sutartį galite rasti paspaudę čia.
Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos Koncesijos sutarties projektui, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektams.
„Ši diena yra didelis žingsnis links energetinės nepriklausomybės. Todėl noriu tuo pasidžiaugti ir pasveikinti visus, kurie daug dirbo, kad mes Vyriausybėje galėtume priimti tokius sprendimus“, – sakė premjeras Andrius Kubilius. Šie projektai, A.Kubiliaus teigimu, labai naudingi ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad projektus parems ir Seimas.
Tikisi uždirbti 38 mlrd. Lt
Ūkio ministras Rimantas Žylius minėjo, kad VAE projektas yra pelningas investicinis sprendimas. „VAE – tai iki šiol didžiausia investicija Lietuvoje, siekianti apie 17,3 mlrd. Lt, iš jų 10 – 14 mlrd. Lt sudarys tiesioginės užsienio investicijos.“
VAE verslo plane numatoma, kad strateginis Lietuvos partneris „Hitachi“ į VAE investuos 20 proc. Latvijai tektų taip pat 20 proc. akcijų, Estijai – 22, Lietuvai – 38 proc. Naujosios branduolinės jėgainės galia, kaip jau skelbta anksčiau, bus 1350 MW. „Hitachi“ taip pat įsipareigoja iš trečiųjų šalių įsigyti darbų, prekių ir paslaugų ne mažiau kaip 10 proc. papildomų sutarčių vertės. Jei Seimas projektui pritars, koncesijos sutartis bus pasirašyta iki birželio 28 dienos.
A.Sekmokas neatmeta galimybės, kad prie projekto dar prisijungs ir Lenkija, be to, VAE vertybinių popierių greičiausiai galės įsigyti ir smulkieji investuotojai.
„Projektas yra regioninis. Tai savaime reiškia, kad visi regioniai partneriai yra laukiami. Mes toliau kalbamės su Lenkijos puse. Aš manau, kad šitame projekte Lenkija jau ta prasme dalyvauja su „LitPol Link“ jungtimi“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
R. Žyliaus teigimu, VAE statybos metu vietos verslas gali sulaukti užsakymų, kurių vertė gali siekti iki 5 mlrd. litų, o elektrinės statybos metu planuojama sukurti 6 tūkstančius naujų darbo vietų. Pasak ūkio ministro, pradėjus eksploatuoti VAE, bendras Lietuvos ekonominis pyragas kasmet padidės bent 700 mln. Lt arba 0,7 proc. BVP kasmet. Lietuvos nuosavų lėšų dalis VAE projekte sieks 2,6 mlrd. Lt. Projekto pelningumas sieks apie 10 proc., tai reiškia, kad valstybė vidutiniškai gali tikėtis 256 mln. Lt dividendų kasmet.
Pasak ūkio ministro, ši investicija Lietuvos BVP padidins apie 27–35 mlrd. litų, įplaukas į biudžetą 5 – 6 mlrd. litų. Per 60 jėgainės veiklos metų, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, dividendais VAE valstybei sumokėtų apie 38 mlrd. litų.
VAE projektui, kuris galimai kainuos 17 mlrd. Lt, didžiąją lėšų dalį (60–70 proc.) skolins Japonijos tarptautiniai bankai, likusią dalį skirs pati "Visagino atominė elektrinė" iš uždirbto pelno, taip pat iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio vidinio perskirstymo būdu. VIAP yra elektros tarifo dalis. Kaip patikino energetikos ministras, elektros tarifas dėl naujos branduolinės jėgainės statybų nedidės.
Vertindama VAE projektą finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad projekto sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias šiuo metu galima įvertinti tik preliminariai. Tačiau galimybė įgyvendinti projektą iki galo neabejotinai priklausys ir nuo politinės valios laikytis griežtos fiskalinės drausmės – tokiu atveju su statybos etapu susiję finansiniai įsipareigojimai galėtų būti įvykdyti nesukeliant grėsmės mokesčių mokėtojams.
Finansų ministerija turės dar kartą įvertinti projektą kai bus priimtas galutinis investavimo sprendimas. Galutinai apsispręsti dėl investavimo partneriai turės iki 2015 metų gruodžio pabaigos. Iki to laiko Lietuvos įsipareigojimai daugiausia gali siekti 300 mln. eurų. Tačiau visą šią sumą Lietuva turės sumokėti tik tuo atveju, jei pati pasitrauks iš projekto po koncesijos sutarties pasirašymo. Kaip rašoma Finansų ministerijos išvadoje, parengiamo Visagino AE projekto etapo metu Lietuvos Respublika prisiima turtinius įsipareigojimus:
1. Dėl sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transportavimo maršruto parengimo ir įgyvendinimo, vertė – apie 80 mln. eurų;
2. Lietuvos Respublikos kaltės atveju išpirkti projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų akcijas bei investicijas, vertė – apie 195 mln. eurų.
Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad VAE yra neatsiejama sąlyga Baltijos šalių įsijungimui į Europos elektros tinklus darbui sinchroniniu režimu. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė pritarė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo projektui. Elektros tinklų sinchronizacija leis mūsų šaliai pačiai valdyti savo elektros sistemą ir elektros srautus, Lietuvos elektros energetikos infrastruktūra, elektros rinka ir sistemos valdymas bus integruoti į Vakarų Europos elektros sistemas.
SGD terminalas
Trečiadienį pritarta ir Suskystintų gamtinių dujų (SGD) įstatymo projektui. Terminalas esą užtikrins saugų ir patikimą šalies apsirūpinimą gamtinėmis dujomis, taip pat atsiras galimybė skatinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje. 2014 m., įgyvendinus projektą, Lietuva nebebus priklausoma nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo, konkurencija, kurią skatins ir privalomas 25 proc. suskystintų gamtinių dujų kiekio įsigijimo reikalavimas gamtinių dujų įmonėms, sudarys sąlygas dujų kainoms mažėti, o įstatyme numatytas kainų reguliavimas užkirs kelią nepagrįstai aukštoms kainoms.
