J.Narkevičius prisipažino dirbęs „ypatingo jaukumo sąlygomis“. Jis kalbėjo apie misiją ir uolų Vyriausybės programos vykdymą.
Ministras prašė neklausinėti apie antradienį 15min paskelbtą informaciją, kuri rodo, kad finansavimas savivaldybėms žvyrkelių asfaltavimui mažėja, išskyrus dvi – Trakų ir Vilniaus rajonų. Tačiau į 15min klausimą atsakė.
„Yra kriterijai, pagal kuriuos nustatytas proporcingumas savivaldybėms. O tų kriterijų nevertinsiu“, – sakė susisiekimo ministras.
Jis pridūrė, kad „dar yra laiko ir tai nebaigtinis darbas“. Trečiadienį šį klausimą jau svarstys Vyriausybė. Beje, trečiadienį sprendimą dėl ministro priims ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Dėl uosto – sutarimo su gyventojais nėra
Klaipėdos uosto bendrojo plano patvirtinimas, įvykęs gruodžio viduryje, – tai J.Narkevičius laiko savo pasiekimu. Nors gyventojai nepatenkinti planu, tačiau jo nepatvirtinus, pasak ministro, pasekmės būtų blogos.
„Geležinkeliai ir uostai ir yra tam, kad būtų galimybė išnaudoti infrastruktūrą“, – taip kalbėjo ministras apie Klaipėdos uosto plėtrą, kuri kelia nerimą uostamiesčio gyventojams. Pasak ministro, sutarti dėl to nepavyko su gyventojais, bet su savivaldybe rastas bendras kompromisas.
Pietinėje dalyje bus gilinamas uostas, kad laivai atplauktų „su pilna apkrova“.
Gaivina laivybą, bet „Raketai“ plaukti neleista
Ministras pasigyrė, kad atgaivino laivybą Nemunu. „Buvo atrastas būdas, kad dar šiais metais būtų atstatyti Nemuno keliai, tam skirta virš milijono eurų“, – sakė jis. Jis teigė, kad verslininkams bus suteikta galimybė naudotis vandens keliu.
Tiesa, vienintelis keleivinis laivas „Raketa“ iš Kauno iki Nidos taip ir neišjudėjo – dokumentai įstrigo biurokratų stalčiuose. Tiesa, tai įvyko ministerijai dar vadovaujant Rokui Masiuliui.
Jūrininkų patariamoji taryba – dar vienas pasiekimas, tiesa, ministras neišsiplėtė šia tema.
Dėl naujo oro uosto – dvi nuomonės
Nors Lietuva neturi nacionalinių oro linijų, bet, pasak ministro, buvo analizuotas klausimas dėl naujo oro uosto. Beje, šios idėjos šalininkas buvo buvęs ministras R.Masiulis.
„Dabar turime dvi nuomones – infrastruktūros yra per mažai keleivių srautams. Kita nuomonė – užteks tų pajėgų“, – kalbėjo ministras. Sprendimai bus priimti ne anksčiau kaip 2022 metais.
Gyventojai esą jau skundžiasi, kad prekeiviai bando perimti žemes. Todėl, pasak J.Narkevičiaus, „vedamas spartus darbas“.
Be to, žemė galimam naujojo oro uosto statybai yra rezervuojama.
„Dėl naujo oro uosto – priimtas sprendimas išsaugoti tą teritoriją,. Jei ji nebūtų rezervuota, kitą tokią teritoriją būtų sunku rasti Lietuvoje, o gal ten bus Laisvoji ekonominė zona“, – svarstė ministras.
Naujas oro uostas – didelė investicija, sakė jis. „Bet mes nežinome, ar tokia investicija pasiteisintų“, – pridūrė J.Narkevičius.
Dėl „Rail Baltica“ – jokių klausimų
„Rail Baltica“ projektas irgi spartinamas, sako ministras. Tikslas – užtikrinti, kad projektas būtų baigtas, bet tuo pačiu ir apginti nacionalinį interesą. Tiesa, tarptautinės auditorių išvados parodė, kad projektas vėluoja pusantrų metų, o ruožą nuo Lenkijos iki Marijampolės apskritai gali tekti tiesti iš naujo.
„Detaliau prašyčiau šios temos neplėtoti“, – paprašė ministras žurnalistų, užsiminęs apie šiuo metu vykdomas tarpvalstybines derybas.
Geležinkelio elektrifikavimas – pasiekimas
Geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimas – dar vienas ministro pasiekimas. Tiesa, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis anksčiau žadėjo, kad šio ES lėšomis remiamo projekto ministras J.Narkevičius nepasirašys, tačiau pastarasis nepakluso. Prieš pasirašydamas J.Narkevičius viešai dėstė savo abejones dėl konkurso skaidrumo, laimėtojo pasiūlytos kainos, tačiau galiausiai pasirašė leidimą „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju Ispanijos konsorciumu.
Pasak J.Narkevičiaus, elektrifikuojant geležinkelį bus tiesiamos papildomos naujos vėžės.
„Via Baltica“ rekonstrukcijos plane irgi ne viskas vyksta, kaip norėta. Ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos bus baigtas tik iki 2025 metų.
Nori vėžės į Gardiną
Dar viena bręstanti idėja – atgaivinti geležinkelio ruožą iš Vilniaus per Marcinkonis į Gardiną ir pajungti Druskininkus, tiesa, kokiu būdu – neaišku. Druskininkuose bėgiai jau seniai išardyti, o vietoje buvusios traukinių stoties – turizmo centras su nameliais.
Susisiekimo ministerija sako turinti planą, kaip būtų galima gabenti krovinius į Baltarusiją ir atgal šia vėže, kuri eitų per Marcinkonis.
Apie asfaltavimą kalbės vėliau
Apie kelių priežiūrą ministras irgi stengėsi daug nekalbėti. „Atsirado galimybė skirti daugiau lėšų labiau intensyviose vietose“, – užsiminė ministras, bet daugiau kalbėti nepanoro.
„Šia tema atskirai pakalbėsime, kai Vyriausybė patvirtins sąmatas“, – nenorėjo plačiau kalbėti ministras. Vyriausybė trečiadienį žada svarstyti savivaldybėms skiriamas lėšas kelių asfaltavimui ir priežiūrai.
Daug dėmesio sulaukęs žvyrkelių asfaltavimas kol kas stringa. „Programa atsilieka nuo plano. Stengiamės paspartinti darbus“, – tikino ministras.
Planas – išasfaltuoti 600 kilometrų. 2032 metais, žada ministras, liks tik 15 procentų neasfaltuotų kelių.
Prisipažino ir apie vėlavimus
J.Narkevičius teigė, kad kai kurie darbai vėluoja. Pavyzdžiui, vėluoja gyvūnų apsaugos sistemos įrengimas – tvoros keliuose.
Greičio kontrolės įdiegimas, dviračių takų įrengimas taip pat vėluoja, kaip ir papildomų ženklų įrengimas.
Tačiau jis pasidžiaugė Lietuvos paštu, kuris „pradeda dirbti Lietuvos žmonėms“, o bendrovės kryptis – ne pelno siekimas, bet socialinės paslaugos.
Tiesa, dėl Klaipėdos ir Kauno paštų pastatų likimo vyksta svarstymas. Paštas, sako ministras, plės finansines paslaugas. Nors pašto nepriklausomų narių valdyba išvaikyta, tačiau jau buriama nauja komanda, teigė ministras.
Sankryžose grąžintos lentelės su žalia rodykle – dar vienas pasiekimas, kurio nepamiršo J.Narkevičius.
