„Akcentuojamės į smulkius, vidutinius ūkius“, – po premjero susitikimo su žemdirbiais pirmadienį žurnalistams sakė K. Mažeika.
„Kalbame apie nulį biurokratijos, nereiks ūkininkams rašyti prašymų, nei kažkokių paraiškų ar formų. Bus sugeneruota forma ir ūkininkai tiesiog į savo sąskaitą gaus pagalbos sumą priklausomai nuo to, kokio dydžio yra ūkis“, – kalbėjo ministras.
Pasak ministro, tikimasi, kad lėšos ūkininkus pasieks spalį arba lapkritį, o vidutinė vienkartinė išmoka turėtų siekti apie 3,5 tūkst. eurų.
„Kalba eina apie maždaug 3,5 tūkst. eurų, priklausomai, kokį taikliausią modelį sutarsime su socialiniais (partneriais – BNS). Turime atliepti energetikos iššūkius ūkiuose, kalbant apie augalininkystę ir kitus ūkius. Šiek tiek akcento dedama į pieno ūkius“, – sakė K. Mažeika.
Ministro teigimu, išmokos dydis priklausys nuo gyvulių ir hektarų skaičiaus, gavėjas privalės turėti ūkininko statusą. Anot K. Mažeikos, parama bus skiriama ir pieno ūkiams, kurie dėl trečius metus tebevyraujančių nepalankių supirkimo kainų patiria finansinių nuostolių.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas sakė, kad pabrangęs kuras ir trąšos sudaro didžiausią produkcijos savikainos dalį, tačiau žemdirbiai galutinės kainos pakelti negali.
„Negalime nustatyti kainų, (...) ji priklauso nuo pasaulio biržų. Gali būti trąšos penkis kartus brangesnės, o kviečių kaina gali būt lygi tokia pat, kaip prieš 10 metų“, – žurnalistams po susitikimo sakė G. Špakauskas.
„Kaina biržinė ir šiandien tos kainos žemdirbių nedžiugina, (...) ūkininkai pasimetę, ką daryti“, – pridūrė jis.
Anot G. Špakausko, trąšų kai kurie ūkininkai galėtų ir nenaudoti, tačiau tai reikštų prastesnį derlių ir grūdų kokybę.
„Girdime manipuliacijas, kad Lietuvoje rekordinis derlius. Nežinau, aš asmeniškai rekordinio derliaus neturiu, iš savo kolegų irgi to negirdžiu“, – sakė ūkininkų atstovas.
Kaip rašė BNS, siekiant sumažinti dėl brangstančių degalų ir trąšų padidėjusias gamybos sąnaudas ūkininkams bei išaugusių maisto kainų poveikį gyventojams, Vyriausybė dukart padidina Europos Komisijos (EK) skirtą paramą ūkininkams iki beveik 20 mln. eurų.
Anot ministro, schema su EK bus suderinta rugpjūtį.
„Turime informuoti EK, kokį modelį taikysime, koks finansinis įrankis bus naudojamas. Planuojame, kad spalio, lapkričio mėnesiais jau galėtų būti parama ir paskirstyta. Tikslas yra kuo greičiau“, – kalbėjo ministras.
Kaip anksčiau skelbė Vyriausybė, parama bus skiriama ūkiams ir žemės ūkio sektoriaus įmonėms, kurias labiausiai paveikė išaugusios trąšų ir degalų kainos bei jų sukeltos ekonominės pasekmės.
BNS rašė, kad EK sudarė 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvos ūkininkų kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį susitiko su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais aptarti kompensacijas ūkininkams dėl išaugusių degalų kainų.
Po susitikimo išplatintame pranešime premjeras pabrėžė, kad bus rastas paramos modelis, kuris padėtų labiausiai nukentėjusiems ūkiams bei apsaugotų galutinių vartotojų perkamąją galią.
Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, karo Irane ir Hormuzo sąsiaurio uždarymo bei tiekimo sutrikimų smarkiai išaugo trąšų kainos, o tai daro vis didesnį spaudimą ūkininkams visoje Europoje.
Trąšos yra svarbios žemės ūkio našumui ir apsirūpinimo maistu saugumui bei sudaro 16 proc. ūkininkų gamybos sąnaudų. ES apie 30 proc. azoto ir 70 proc. fosfatų trąšų yra importuojama.
