Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai antradienį Trišalėje taryboje pasiekė susitarimą dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo 2027 metais.
Kartu jie ragina Vyriausybę nuo kitų metų 30 eurų – iki 777 eurų – padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
Pasak socialinių partnerių, būtent toks sprendimas leistų labiau padidinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamas.
Vis dėlto susitarimas keliamas su viena svarbia sąlyga. Profesinių sąjungų atstovai teigė, kad jeigu Vyriausybė nepritartų NPD didinimui, šalys galėtų atsitraukti nuo dabar pasiekto susitarimo.
Laikinai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas einanti Dalia Jakutavičė teigė, kad socialiniai partneriai tikisi, jog prie kompromiso prisidės ir Vyriausybė.
„Šalys taip pat kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydamos (...) nuo sausio 1 dienos padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį 30 eurų (...). Jeigu toks sprendimas iš Vyriausybės pusės nebūtų patvirtintas, šalys tada atsitrauktų nuo šito susitarimo“, – sakė ji.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad kompromisas pasiektas siekiant didinti darbuotojų pajamas ne vien per MMA, bet ir per NPD.
Anot jo, pasirinktas nuosaikesnis MMA augimas leidžia mažinti spaudimą verslui, ypač regionuose, o papildomas NPD didinimas padėtų padidinti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų pajamas.
Profesinių sąjungų atstovai taip pat pabrėžė, kad kompromisas pasiektas įvertinus Lietuvos banko pateiktus duomenis apie skirtingą MMA poveikį regionams.
Jų teigimu, kai kuriose savivaldybėse minimali alga jau sudaro apie 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio, todėl spartesnis jos didinimas daliai verslo galėtų būti sunkiau pakeliamas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė pabrėžė, kad susitarimu siekiama ne tik padidinti MMA, bet ir sudaryti prielaidas ilgalaikiam atlyginimų augimui.
„Mūsų idėja ir logika yra visa tame, kad mes šiandien kalbėtume ne tik apie paties dydžio pakėlimą, bet apie prielaidas tvariam darbo užmokesčio augimui“, – teigė ji.
Ne visi darbdavių atstovai pritarė
Vis dėlto ne visos darbdavių organizacijos pritarė pasiektam kompromisui. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad 7,19 proc. MMA didinimas daliai regionuose veikiančių įmonių būtų pernelyg didelis.
„Mes nepritariame tokiam minimalaus atlyginimo didinimui. Ypač regionuose veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms situacija yra kitokia nei didžiosioms įmonėms“, – sakė jis.
Pasak S. Gailiūno, spartus MMA augimas gali mažinti įmonių konkurencingumą ir apsunkinti verslo padėtį, todėl, jo nuomone, kartu su MMA turėtų būti didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis.
Vyriausybės pozicija išsiskyrė
Vis dėlto Vyriausybė leido suprasti, kad socialinių partnerių siūlymui kartu didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nepritaria.
Ministrės Pirmininkės patarėja Jekaterina Navickė teigė, kad Vyriausybės nuomone, NPD didinimas neturėtų būti siejamas su sprendimu dėl minimalios mėnesinės algos, todėl siūlys fiksuoti skirtingas pozicijas.
Ji taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė laikosi pozicijos MMA nuo kitų metų didinti 8 proc. – iki 1245 eurų. Anot jos, papildomo bendrojo NPD didinimo šiuo metu nenumatoma, tačiau nuo kitų metų įsigalios papildomas NPD šeimoms, auginančioms vaikus.
Finansų viceministras Darius Sadeckas pridūrė, kad socialinių partnerių siūlomas 30 eurų NPD didinimas valstybės ir savivaldybių biudžetams papildomai kainuotų apie 40 mln. eurų.
Kokie buvo svarstomi scenarijai?
Lietuvos bankas anksčiau buvo pateikęs du galimus MMA didinimo scenarijus 2027 metams. Pagal nuosaikesnį variantą MMA būtų didėjusi 6,4 proc., arba apie 74 eurais, o pagal spartesnį – 12 proc., arba apie 138 eurais.
Verslo organizacijos dar prieš Trišalės tarybos posėdį buvo pasisakiusios už nuosaikesnį – maždaug 6–7 proc. – MMA augimą, siūlydamos jį susieti su NPD didinimu. Tuo metu profesinės sąjungos buvo linkusios pritarti ir spartesniam MMA augimui, tačiau derybose abi pusės pasiekė kompromisą.
Pagal dabar galiojančią Trišalės tarybos metodiką MMA apskaičiuojama remiantis prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu ir siektinu MMA bei VDU santykiu. Galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė.
2026 metais MMA siekė 1153 eurų „ant popieriaus“, 2025 m. – 1038 eurus, 2024 m. spalį – 924 eurus.2025 metais VDU Lietuvoje „ant popieriaus“ siekė apie 2120–2480 Eur.
Pagal dabar galiojančią Trišalės tarybos metodiką, MMA skaičiuojama remiantis prognozuojamu VDU, iš kurio eliminuojamos premijos ir priedai, bei siektinu MMA ir VDU santykiu.
Šis santykis nustatomas pagal didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių vidurkį ir paprastai siekia apie 45–50 proc.
Galutinis MMA dydis gaunamas prognozuojamą VDU padauginus iš pasirinkto santykio, o sprendimą tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Trišalės tarybos rekomendacijas ir šalies ūkio tendencijas.
