Sekite 15min Google
Ekspertų teigimu, valstybių konkurencingumui vis svarbesnis tampa ne tik pats mokesčių dydis, bet ir tai, ar verslas gali numatyti, kokios taisyklės jo lauks po kelerių metų.
Tarp kitų reikšmingų iššūkių KPMG apklausos respondentai įvardijo duomenų saugumą ir vientisumą, tarptautinio reguliavimo sudėtingumą, geopolitinę įtampą bei sparčią technologijų kaitą. Vis dėlto būtent reguliacinė rizika minima dažniausiai.
Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG Mokesčių skyriaus vadovės bei partnerės Vitos Šumskaitės teigimu, priežastis yra paprasta – mokestiniai pokyčiai anksčiau ar vėliau tiesiogiai paliečia praktiškai kiekvieną verslą.
„Jei mokesčiai yra didinami, įmonėms tai reiškia ne tik didesnę mokestinę naštą, bet ir papildomas investicijas į IT sistemas, procesų peržiūrą, darbuotojų mokymus bei atitikties užtikrinimą. Be to, dažni teisės aktų pakeitimai apsunkina planavimą, nes verslas negali tiksliai įvertinti būsimų sąnaudų ir investicijų grąžos. Todėl reguliacinis stabilumas šiandien tampa svarbiu konkurencingumo veiksniu“, – sako V.Šumskaitė.
Dėl neapibrėžtumo atidedami sandoriai, persikeliama į kitas valstybes
KPMG tyrimo duomenimis, beveik pusė – 48 proc. – respondentų teigia, kad besikeičiantys reguliaciniai reikalavimai riboja verslo lankstumą, o net 65 proc. dėl reguliavimo ir politikos neapibrėžtumo yra atidėję ar iš naujo svarstę galimus sandorius.
Pasak V.Šumskaitės, praktikoje įmonėms neretai didžiausią problemą kelia ne pats mokestinis pakeitimas, o nežinojimas, kokių sprendimų galima tikėtis ateityje. Todėl dalis verslų delsia investuoti ar plėstis, neleidžia pinigų inovacijoms, atlyginimo augimui, o žmones darbina padaliniuose kitose šalyse, kol būsimos mokestinės ir reguliacinės sąlygos Lietuvoje tampa aiškesnės.
„Investuotojo sprendimą rinktis šalį lemia ne vien mokestinė aplinka – svarbūs ir darbo jėgos kvalifikacija, infrastruktūra ar rinkos potencialas. Tačiau dažni ir sunkiai prognozuojami mokestiniai pokyčiai didina neapibrėžtumą, apsunkina ilgalaikį planavimą ir finansinių prognozių rengimą, o tai gali paskatinti keisti sandorio sąlygas. Jei kyla abejonių dėl būsimos mokestinės naštos ar reguliacinių reikalavimų, investicijos gali būti atidedamos arba nukreipiamos į kitas valstybes“, – teigia ji.
Skirtumai įžvelgiami ir tarp Baltijos šalių. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniojo eksperto Ernesto Einorio, Estijoje ir Latvijoje pelno mokestis mokamas tik paskirstant pelną, todėl įmonėje investicijoms ar plėtrai paliekamas pelnas neapmokestinamas. Tuo metu Lietuvoje pelno mokestis mokamas kasmet, net jei pelnas reinvestuojamas, o išmokėjus jį savininkams – apmokestinamas dar kartą.
Lietuva kol kas – tarp pirmojo Europos dešimtuko
E.Einoris atkreipia dėmesį, kad, pagal Jungtinių Amerikos Valstijų mokesčių politikos tyrimų instituto „The Tax Foundation“ sudaromą „The European Tax Policy Scorecard“ reitingą, Lietuvos mokesčių sistema užima aštuntą vietą tarp 32 Europos valstybių.
Nors, pasak eksperto, tai nėra blogas rezultatas, Baltijos regione Lietuva atsilieka – Estijos mokesčių sistema šiame reitinge vertinama kaip konkurencingiausia Europoje, o Latvija užima ketvirtą vietą.
Be to, reitingas vertina 2025 m. galiojusius įstatymus ir dar neatspindi 2026 m. įsigaliojusių pakeitimų. Šiemet padidintas pajamų apmokestinimo progresyvumas, pradėtos sumuoti skirtingų rūšių pajamos, atsirado naujų išimčių, o pelno mokesčio tarifas per dvejus metus pakilo nuo 15 iki 17 proc.
„Tikėtina, kad Lietuvos vertinimas tiek pagal pajamų apmokestinimo konkurencingumą, tiek pagal pelno apmokestinimą blogės. Planuojant veiklą, būsimą grąžą ir finansavimo poreikį, būtina žinoti, kokios taisyklės galios po kelerių metų. Dažnai keičiami tarifai ir mokesčio bazė verčia įmones ir gyventojus perskaičiuoti planus ir didina investicinių projektų rizikingumą. Maža ir atvira Lietuvos ekonomika dėl trumpalaikių pajamų neturėtų aukoti stabilumo ir konkurencingumo“, – sako E.Einoris.
Kaip vieną reguliacinio neapibrėžtumo pavyzdžių jis įvardija 2026 m. pradėtą taikyti akcizą saldintiems gėrimams. Pasak eksperto, iki jo įsigaliojimo likus vos kelioms savaitėms verslams dar nebuvo paaiškinta, kaip mokestis bus apskaičiuojamas ir mokamas, kas laikoma pridėtiniu cukrumi ar kokiais dokumentais jo kiekį reikės grįsti – nauji išaiškinimai buvo teikiami mokesčiui jau įsigaliojus.
Be to, LLRI atstovo vertinimu, šis pakeitimas buvo pristatytas kaip priemonė gerinti visuomenės sveikatą, tačiau mokesčio konstrukcija su deklaruojamu tikslu prasilenkia – gėrimų koncentratai apmokestinami ne pagal cukraus kiekį, o pagal neskiesto produkto svorį ar tūrį.
Vien atitikties reikalavimams nebepakanka
E.Einoris priduria, kad ankstesnės Vyriausybės programoje buvo įtvirtintas pažadas neįvesti naujų mokesčių, tačiau dabartinės Vyriausybės programoje tokios nuostatos nebeliko. Tad, jo teigimu, prieš svarstant naujus mokesčių pakeitimus pirmiausia reikėtų įvertinti 2026 m. reformos poveikį ne tik biudžeto pajamoms, bet ir investicijoms bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlai.
Vis dėlto, anot KPMG atstovės, pastaraisiais metais susiduriama su itin sparčiais mokesčių srities pokyčiais: naujais skaidrumo reikalavimais, papildomomis ataskaitų teikimo pareigomis, tarptautinių mokesčių reformų įgyvendinimu ir griežtėjančiais mokesčių administratorių lūkesčiais.
Taip sparčiai kintant reguliavimui, įmonėms nebepakanka vien tinkamai vykdyti mokestines prievoles – vis svarbesnis tampa gebėjimas iš anksto pasirengti pokyčiams ir greitai prie jų prisitaikyti.
„Įmonės turėtų nuolat sekti teisės aktų pokyčius ir konsultuotis su mokesčių ar finansų specialistais. Kuo anksčiau jie įtraukiami planuojant investicijas, reorganizacijas ar naujus verslo modelius, tuo lengviau įvertinti pokyčių įtaką, rizikas ir galimybes. Įmonės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų duomenų ir IT sistemos leistų greitai prisitaikyti prie naujų reikalavimų“, – pabrėžia V.Šumskaitė.
