Palyginti moterų ir vyrų darbo užmokestį pagal išsilavinimą bei pagrindines profesijų grupes, pastebimi didesni skirtumai. Moterų, turinčių pradinį ir vidurinį išsilavinimą, vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudarė atitinkamai 75 procentus to paties išsilavinimo vyrų darbo užmokesčio, o moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą minėtas darbo užmokestis sudarė 82,1 procento vyrų su aukštuoju išsilavinimu darbo užmokesčio.
Moterų darbo užmokestis pagal pagrindines profesijų grupes taip pat buvo mažesnis nei vyrų. Paslaugų sektoriaus darbuotojos ir pardavėjos uždirbo 28,5 procento mažiau nei tos pačios grupės vyrai ir tik įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų vidutinis valandinis darbo užmokestis mažiau skyrėsi nuo tos pačios profesijos vyrų darbo užmokesčio – 7,1 procento.
Darbo užmokestis priklauso nuo įgyto išsilavinimo
Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu 2010 m. vidutiniškai per mėnesį uždirbo daugiausia: 2820 litų, arba 41,9 procento daugiau už vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, 1,6 karto daugiau už aukštesnįjį išsilavinimą turinčius (1786 Lt) ir 2 kartus daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius (1380 Lt) darbuotojus.
Beveik visų pagrindinių profesijų grupių darbuotojai, išdirbę įmonėje mažiau nei vienus metus, uždirbo mažiausiai. Vadovai, technikai ir jaunesnieji specialistai, turintys 15–19 metų darbo stažą, uždirbo daugiausia – atitinkamai 1,4 ir 1,5 karto daugiau nei tų pačių profesijų darbuotojai, išdirbę įmonėje iki vienų metų. Specialistai, išdirbę įmonėje 30 ir daugiau metų, uždirbo 25 procentais daugiau nei mažiausią darbo stažą turintys specialistai. Mažiausiai uždirbo darbuotojai iki 20 metų – 1144 litus, arba 46,1 procento mažiau nei 30–39 metų darbuotojai, kurių darbo užmokestis didžiausias, ir 44,9 procento mažiau nei 60 metų ir vyresni darbuotojai.
Pagal amžių didžiausią darbuotojų dalį sudarė 40–49 metų asmenys (28,7 proc.), mažiausia buvo jauniausių (iki 20 metų) ir vyriausių (60 ir daugiau metų) darbuotojų – atitinkamai 0,6 ir 5,8 procento. 30–39 metų darbuotojų, palyginti su visais darbuotojais, buvo 24,2 procento.
Didžiausias darbo užmokestis išlieka finansinėje ir draudimo veikloje
2010 m. daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo veiklos, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonių vadovai ir specialistai. Technikų ir jaunesniųjų specialistų, paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų darbo užmokestis didžiausias buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo bei finansinėje ir draudimo veikloje. Vadovai ir specialistai mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos įmonėse.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių vadovai uždirbo keturis kartus mažiau nei finansinės ir draudimo veiklos įmonių vadovai. Specialistų šalyje buvo daugiausia Didžiąją visų profesijų vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus dalį sudarė specialistai – 27,9 procento, kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai – 14,3, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai – 12,8 procento. Įstaigų tarnautojų ir kitų profesijų darbuotojų buvo mažiausiai – atitinkamai 4,5 ir 0,6 procento (kitos profesijos – ginkluotųjų pajėgų ir dirbantys B–S veiklos rūšių įmonėse kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai).
Nekvalifikuoti darbininkai sudarė 8,8 procento visų darbuotojų. Likusių profesijų darbuotojų buvo beveik po lygiai: vadovų – 10,9 procento, technikų ir jaunesniųjų specialistų – 10,4, įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų – 10 procentų.
