„Muitai yra pašaras ekonomikos nuosmukiui“: ekspertai prognozuoja pasaulinę recesiją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paskelbė apie naujus 10–49 proc. muitus daugumai pasaulio šalių.

Prognozuojama, kad D.Trumpo dekretas turės itin skaudžių pasekmių Europos Sąjungai (ES), kurios prekėms bus taikomas 20 proc. muitas, ir Kinijai, kurios prekėms bus taikomas 34 proc. muitas. D.Trumpo administracija taip pat nustato 24 proc. muitus Japonijai, 26 proc. muitus Indijai ir 31 proc. muitus Šveicarijai.

Anksčiau D.Trumpas jau paskelbė keletą muitų, įskaitant sektorinius, taikomus automobiliams, plienui ir aliuminiui. JAV taip pat nustatė muitus kai kurioms prekėms iš Meksikos, Kanados ir Kinijos.

Daugiau apie D.Trumpo įvestus muitus skaitykite čia.

Prognozuoja, kad gali sukelti recesiją

Kai „Truth Social“ platformoje D.Trumpas trečiadienį parašė: „Šiandien yra Amerikos išsilaisvinimo diena“. Atsakydamas į tai, Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakeemas Jeffries pareiškė: „Tai ne išsilaisvinimo diena. Tai recesijos diena.“

Užsienio ekonomistai pabrėžia, kad D.Trumpo numatomų muitų mastas ir trukmės neapibrėžtumas gali tapti pasaulinės ekonomikos recesijos priežastimi.

Pasaulinės finansų analitikos ir rizikos valdymo kompanijos „Moody's Analytics“ vyriausiasis ekonomistas Markas Zandi, kalbėdamas apie D.Trumpo inicijuotus muitus, JAV žiniasklaidos kanalui "ABC News" teigė, kad šie muitai yra „pašaras ekonomikos nuosmukiui“.

Tuo metu amerikiečių portalas „Axios“ pastebi, nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulis tik du kartus patyrė tokio masto sukrėtimą, kuri nubloškė pasaulio ekonomiką į nuosmukį. Tai 2008–2009 m. finansų krizė ir COVID-19 pandemija.

Anot „Axios“, per 17 metų pasaulio ekonomika susidurs su trečiuoju pasauliniu nuosmukiu.

„D.Trumpo muitai gali sugriauti pasaulinę laisvosios prekybos tvarką, kurią nuo Antrojo pasaulinio karo inicijavo pačios Jungtinės Valstijos“, – sakė Japonijos tyrimų instituto „Nomura“ vyriausiasis ekonomistas Takahide Kiuchi.

Tačiau artimiausiais mėnesiais vyraus paprastas ir aiškus poveikis – didesnės kainos, taigi ir mažesnė paklausa, dėl naujų muitų, taikomų tūkstančiams prekių, kurias perka ir parduoda vartotojai ir įmonės visame pasaulyje.

„Manau, kad tai reiškia, jog JAV ir pasaulio ekonomika dreifuoja prastesnių rezultatų link, didesnio neapibrėžtumo ir galbūt artėja prie to, ką galėtume pavadinti pasauline recesija“, – sakė Prancūzijos INSEAD verslo mokyklos makroekonomistas Antonio Fatas.

Shutterstock nuotr./Recesija

Anot prancūzų portalo „rfi.fr“, galimi šių priemonių padariniai gali būti milžiniški. 2024 m. JAV importas sudarė 3,3 trilijono JAV dolerių (apie 3 trilijonus eurų), o tai, pavyzdžiui, yra daugiau nei Prancūzijos BVP.

Amerikiečių portalas „Axios“ paskaičiavo, kad tai yra daugiau nei 25 000 JAV dolerių (apie 22 700 eurų) vienam namų ūkiui.

Naujieji tarifai privers Amerikos importuotojus mokėti apie 1 trilijoną dolerių (apie 909 milijardus eurų) per metus arba 7300 dolerių (apie 6636 eurus) vienam namų ūkiui už importuojamas prekes.

Tačiau, „Axios“ daro išvadą, kad taip gali ir neatsitikti, nes daugelis prekių tiesiog bus nustotos importuoti į JAV, o tai sukels trūkumą ir kainų augimą.

Savo ruožtu, jei JAV importas sumažės, tai atsilieps nuo eksporto priklausomoms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Kinija.

Pavyzdžiui, vien tik importui iš Kinijos taikomų muitų padidinimas gali žymiai padidinti skurdą, nes Kinija tiekia įperkamas prekes milijonams mažas pajamas gaunančių šeimų visame pasaulyje.

Be to, pastarieji 75 globalizacijos metai sukūrė sudėtingą tarpusavyje priklausomų ekonomikų tinklą, kuris paaiškina tokius posakius kaip „kai JAV čiaudėja, Lotynų Amerika suserga plaučių uždegimu“.

Jei dėl D.Trumpo tarifų pagrindiniai JAV prekybos partneriai pateks į recesiją, tai pakenktų ir JAV eksportui.

Globalizacijos era baigėsi?

D. Trumpo paskelbta „Amerikos išlaisvinimo diena“ ir jo sprendimas įvesti naujus muitus importui rodo, kad Baltieji rūmai nori, jog Amerikos vartotojams parduodamos prekės būtų gaminamos Amerikos gamyklose.

Taip faktiškai brėžiama riba po laikotarpio, kai Jungtinės Valstijos rėmė globalizaciją, kuri „dešimtmečius skatino pasaulio ekonomiką“, teigiama „The Wall Street Journal“ (WSJ).

D.Trumpo siekis grįžti prie protekcionizmo ir principo „pagaminta Amerikoje“ reiškia, kad investicijų banga, kuri pastaraisiais metais užtvindė tokias pigios gamybos šalis kaip Vietnamas, taip pat tokių JAV sąjungininkių kaip Pietų Korėja ir Japonija ekonomiką, dabar gali „išsekti“. „Bendrovės svarsto, kur geriausia investuoti savo dolerius“, – rašo WSJ.

Didžiausias iki šiol D.Trumpo tarifų blyksnis, WSJ akcentuoja, siunčia aiškią žinią tiek JAV, tiek užsienio bendrovėms: globalizacijos era baigėsi.