„Swedbank“ ekonomistai nekeičia pagrindinių prielaidų – iki kitų metų vidurio dėl patvirtintų skiepų, efektyvesnių vaistų ar natūralių procesų viruso grėsmė atsitrauks, nors su koronavirusu teks išmokti gyventi dar artimiausius kelerius metus, nes skiepysis ne visi.
O ekonominius nuostolius švelnins itin gausios vyriausybių ir centrinių bankų finansinės gelbėjimo bei skatinimo priemonės.
„Nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais. Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas“, − ekonomikos prognozės pristatyme sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tikėjomės, kad antroji banga bus, bet nesitikėjome, kad tokia didelė pagal užsikrėtusių asmenų skaičių“, – pridūrė N.Mačiulis, pabrėžęs, kad antroji pandemijos banga Lietuvoje nebuvo sustabdyta laiku.
Pasak jo, dėl šių veiksnių paskutinįjį šių metų ketvirtį daugelio Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos trauksis, tačiau tai bus gerokai švelnesnis ir mažiau sektorių paliečiantis susitraukimas.
Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų
N.Mačiulis pastebi, kad Lietuvoje net neįvedus karantino gyventojų mobilumas ėmė mažėti. Tokią tendenciją galima stebėti jau nuo rugsėjo pradžios.
„Griežtas karantinas įsigalios tik už poros dienų, tačiau jau dabar gyventojai dažniau dirba iš namų – grįžta nuotolinis darbas, be to, rečiau lankosi prekybos centruose ir laisvalaikio zonose“, – pastebi N.Mačiulis.
Tačiau jo nuomone, šį kartą neapibrėžtumas daug mažesnis negu pavasarį, kai gyventojai nežinojo, kas bus su jų darbo vietomis, todėl sumažėjo vidaus vartojimas.
Šį kartą viskas kitaip, nes gyventojai prisitaikė, pradėjo daugiau pirkti internetu.
Tad nepaisant spartaus viruso plitimo mūsų šalyje ir netrukus įsigaliosiančio dar vieno karantino, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos, tačiau tikimasi šiek tiek lėtesnio atsigavimo 2021 metais.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šių metų ketvirtą ketvirtį šalies BVP susitrauks apie 1 proc., bet tai nepakeis metinės prognozės – kad ekonomika smuks 1,7 proc.
Kitų metų augimo prognozė šiek tiek mažinama, tačiau vis tiek žadamas ryškus – 4 proc. BVP augimas. Prie to daugiausiai prisidės valstybės investicijų programa, fiskalinis skatinimas ir atsigaunančios privataus sektoriaus investicijos.
„Karantino suvaržymai šįkart nebus tokie griežti – daugelis prekybos vietų nebus uždarytos, be to, gyventojai dažniau naudojasi maisto pristatymo paslaugomis, priprato pirkti internetu. Šiuo metu nebėra tokio didelio neapibrėžtumo, kokį stebėjome pavasarį, todėl ir įmonėms, ir gyventojams aiškiau, kaip saugotis ir ko tikėtis“, − kodėl situacija nebe tokia dramatiška argumentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Pasak jo, tikėtina, kad paskutinįjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP susitraukimą lems tik kelių sektorių kritimas.
Baimių nėra
Kodėl prasidėjus antrajai pandemijos bangai Lietuvos ekonomikoje nematome dramatiškos situacijos? N.Mačiulis atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos, Lietuvos gyventojai kol kas nejaučia nei nerimo dėl savo finansinės padėties, nei yra linkę keisti savo elgsenos.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį vis dar augo, o „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos augimas visai neatslūgo, ir kol kas stebimas tik šioks toks gyventojų išlaidų sumažėjimas maitinimo įstaigose.
„Baimių praktiškai nėra, net spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nesumažėjo, o pagerėjo ir pakilo aukščiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Tuo išsiskyrėme iš kitų Baltijos šalių“, – atkreipia dėmesį N.Mačiulis.
Jo nuomone, prie to prisideda gera situacija darbo rinkoje – laisvų darbo vietų skaičius rekordiškai didelis ir nesumažėjo net po vasaros atostogų, kai pasibaigia sezoniniai darbai. Be to, nors ir sulėtėjęs, vidutinis darbo užmokesčio realus augimas vis dar siekia 8 proc. Tai susiję su tuo, kad didėjo minimalus darbo užmokestis, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Optimizmo įpučia ir padidėjusios senatvės pensijos, vienkartinės išmokos, sulėtėjęs kainų augimas – infliacijos beveik nėra.
„Daugelio gyventojų perkamoji galia gerokai didesnė nei pernai, tai atsispindi ir vartojimo augime bei lūkesčiuose", – sako N.Mačiulis.
Tiesa, gyventojų išlaidos viešbučiuose ir oro uostuose yra maždaug 75 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas greitai neatsigaus.
„Šiems keliems dėl pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams dar reikės specialios valstybės paramos“, − komentuoja N.Mačiulis.
Tiesa, jis priduria, kad parama turėtų būti tikslinga ir orientuota tik į nukentėjusius, nes didžiosios daugumos įmonių finansinė padėtis yra gera.
Blogiausia jau praeityje?
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5 procento, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.
„Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau“, – mano N.Mačiulis.
Pasak jo, gyventojų indėliai šiemet išaugo dviem milijardais eurų – tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą – sandorių skaičius ir kainos pradėjo kilti į naujus rekordus.
„Rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius – aktyviai investuojančių „Swedbank“ klientų skaičius išaugo net tris kartus“, − pažymi N.Mačiulis.
„Niekas negalėjo tikėtis, kad gyventojai per šią pandemiją taps turtingesni, nes ir pajamų daugiau gaus dėl išmokų, ir neturės kur išleisti pinigų, neišvyks atostogauti“, – pridūrė ekonomistas.
Niekas negalėjo tikėtis, kad gyventojai per šią pandemiją taps turtingesni, – sako N.Mačiulis.
Rekordiškai daug indėlių prikaupę ir šalies įmonės.
„Būtų sunku įžvelgti, kad Lietuvos įmonės išgyvena krizę – indėlių skaičius paaugo nuo 6 mlrd. eurų iki 8 mlrd. eurų. Žinoma, išlieka labai pažeisti sektoriai, bet daugelio įmonių finansinė situacija yra labai gera, net geresnė nei prieš metus. Paskolų portfelis milijardu eurų bankuose sumažėjo, nes bendrovės iš VMI ir „Sodros“ pasiskolino atidėdamos mokesčius, tad reikia mažiau apyvartinių lėšų ir mažiau skolinasi iš bankų“, – paaiškino ekonomistas.
Vis tik ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys ne nuo to, kaip ir kur pinigus išleidžia ir investuoja lietuviai, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo, pastebi ekonomistas.
„Esminis veiksnys − kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu. Turime galimybę iš šios krizės išbristi ne tik su didesne skola, bet ir turėdami konkurencingesnę ir žalesnę ekonomiką, tvaresnę infrastruktūrą, kokybiškesnę švietimo sistemą“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Pasaulines prognozes apkarpė
„Swedbank“ ekonomistai apkarpė ir kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau vis dar tikimasi gana spartaus, 4,7 procento sieksiančio, pasaulio BVP augimo.
Šiuo metu stebimas spartesnis pramonės įmonių atsigavimas, bet su problemomis vėl susiduria daugelis paslaugų sektorių.
„Šiuo metu išryškėja didesni skirtumai tarp vis dar labai kenčiančių ir klestinčių ūkio sektorių. Europos pramonės įmonės net ir antrosios pandemijos bangos įkarštyje stebi atsigaunančią paklausą. Nors daugiau laiko praleidžiant namie nemažai paslaugų atsisakoma, tačiau dažniau perkamos ilgalaikio vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika. Tuo tarpu daugelio apgyvendinimo, laisvalaikio ir kai kurių pramogų sektorių atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį“, − sako N.Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis euro zonoje kitais metais gali dar šiek tiek padidėti ir pasiekti 9 procentus.
„Daugelio vyriausybių skatinimo priemonės turėtų užtikrinti ne tik trumpalaikę finansinę paramą, bet ir įgalinti darbuotojų mobilumą tarp skirtingų sektorių“, − pastebi ekonomistas.
Ekonomistai taip pat projektuoja, kad centriniai bankai nedidins palūkanų normų artimiausius trejus metus.
Trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP paaugo
Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 3,7 proc. ir buvo tik 1,4 proc. mažesnis nei atitinkamą laikotarpį prieš metus.
Tai lėmė didelis vartojimas vasarą, geras grūdų derlius ir eksportuotojų lankstumas.
Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių, rodo Eurostato surinkti duomenys.
