Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, pristatęs komiteto išvadą dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, siūlė parlamentarams grąžinti strategiją Vyriausybei. Tačiau tokiam siūlymui Seimas nepritarė, o sutarė, kad strategija yra netobula. Jos taisymui ketinta sudaryti specialią komisiją, tačiau vėliau Seimas šį sprendimą atšaukė ir nusprendė strategiją atiduoti svarstyti Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui.
Už tokios grupės sukūrimą balsavo 55, prieš – 13, susilaikė 35 Seimo nariai. Komisiją sudarys 12 narių.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad į energetinę nepriklausomybę bus investuota apie 27 mlrd. Lt.
Valstybinis sektorius į energetinę nepriklausomybę turėtų investuoti 11–13 mlrd. Lt, privatus sektorius – 11–14 mlrd. Lt.
Į strateginius objektus, tokius kaip Visagino atominė elektrinė, suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys, investavus tokias sumas, kasmet esą pavyktų sutaupyti 3–4 mlrd. Lt, kurie dabar išleidžiami kuro importui į šalį; stabilizuotųsi elektros kainos; namų ūkiams kasmet šildymo sąskaitos sumažėtų apie 500 Lt; energetikos sektoriuje būtų sukurta 5-6 tūkst. nuolatinių darbo vietų.
Strategijoje rašoma, kad, neįgyvendinus numatytų projektų ir iniciatyvų, kiltų grėsmė visiems trims svarbiausiems Lietuvos energetikos politikos principams: Lietuvos ir Baltijos šalių energijos tiekimo saugumui, šalies konkurencingumui ir darniai plėtrai.
