Imigrantų ir jų vaikų padėties darbo rinkoje tyrimo duomenimis, kiek daugiau nei ketvirtadalis (26,6 proc.) 15–74 metų užimtų gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, prieš atvykdami į Lietuvą dirbo.
Jų buvo klausiama, kaip pasikeitė darbo įgūdžiai, reikalingi atvykus, palyginti su įgūdžiais, kurių reikėjo paskutiniame darbe prieš atvykstant į Lietuvą. 66,3 proc. respondentų nurodė, kad reikalingi darbo įgūdžiai yra vienodi. Tai, kad dabar reikalingi didesni darbo įgūdžiai, nurodė 26,2 proc.
Trys ketvirtadaliai (75,1 proc.) 15–74 metų amžiaus dirbančių ar kada nors Lietuvoje dirbusių asmenų, gimusių ne Lietuvoje, pirmo darbo Lietuvoje ieškojo mažiau nei tris mėnesius, 9,1 proc. darbą buvo radę prieš atvykdami.
94,6 proc. gimusių ne Lietuvoje ir turėjusių formalų išsilavinimą, nurodė neturėję problemų Lietuvoje ieškodami darbo, kuris atitiktų jų išsilavinimą. Pusė (50 proc.) visų respondentų, turėjusių problemų įsidarbinant, kaip pagrindinę problemą nurodė tinkamo darbo nebuvimą. Moterys dažniau nei vyrai nurodė lietuvių kalbos įgūdžių trūkumą kaip pagrindinę problemą įsidarbinant – atitinkamai 37,7 ir 8 proc.
Tyrimo duomenimis, 27 proc. 15–74 metų amžiaus gyventojų, gimusių ne Lietuvoje, lietuvių kalbą laikė gimtąja, 15 proc. laikė save pažengusiais vartotojais, 36,3 proc. teigė prieš atvykdami į Lietuvą nemokėję kalbos.