Vartojimo kreditų bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė pastebi, kad svarstymuose apie atsiimtų lėšų panaudojimą dominuojantys vartojimo poreikiai užgožia finansiškai naudingesnes alternatyvas. Pasak jos, daliai gyventojų galimybė pasinaudoti pensijų lėšomis gali tapti esminiu lūžio tašku – priemone sustiprinti savo finansinius pamatus.
„Jei žmogus šiandien gyvena nuolatinėje įtampoje – balansuoja, bandydamas mėnesines pajamas paskirstyti kasdienėms išlaidoms ir finansiniams įsipareigojimams, jam tikrai verta pirmiausia pagalvoti apie stabilumo susikūrimą, o ne išleisti juos pirkiniams. Dar daugiau – drįstu teigti, kad finansinių pamatų sustiprinimas gali būti vertas daugiau nei abstraktūs scenarijai po kelių dešimtmečių“, – sako G.Štuopė.
Ekspertė išskiria tris finansinio atsparumo lygius, kurie padės sukurti tvirtą pagrindą tvariam biudžetui.
Vėlavimas – brangiausia finansinė klaida
Vienas efektyviausių būdų panaudoti iš antrosios pakopos „nukritusias“ lėšas yra finansinių įsipareigojimų mažinimas. Finansų rinkoje brangiausi įsipareigojimai įprastai yra tie, kurių palūkanos gerokai viršija rinkos vidurkį arba, kurie turi papildomų administravimo mokesčių. Dažniausiai tai – kredito kortelės skolos ar vartojimo kreditai.
Net ir nedidelis, bet savalaikis skolos sumažinimas tiesiogiai koreguoja bendrą sumokamų palūkanų sumą. Pavyzdžiui, jei žmogus turi 3000 eurų skolą su aukštomis palūkanomis, net 1000 eurų dalinis grąžinimas reiškia, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos – tai ilgainiui gali sutaupyti šimtus eurų.
„Svarbu suprasti, kad vėluojantys mokėjimai dažnai tampa pačia brangiausia finansine klaida. Jie ne tik kaupia delspinigius, bet ir pablogina kredito istoriją, o tai reiškia brangesnes ar net mažiau prieinamas finansines paslaugas ateityje. Kiekvienas šiandien sumažintas brangus įsipareigojimas yra žingsnis link didesnio finansinio lankstumo rytoj – mažesnės įtampos ir daugiau galimybių planuoti“, – teigia G.Štuopė.
Finansinė pagalvė apsaugos nuo skubotų sprendimų
Kita svarbi kryptis – saugumo pagalvės formavimas. Didelė dalis naujų paskolų paraiškų atsiranda ne dėl planuotų didelių pirkinių, o dėl visiškai netikėtų, tačiau būtinų išlaidų. Tai gali būti staigus automobilio gedimas, kurio remontas kainuoja kelis šimtus eurų, netikėtos sveikatos išlaidos ar ženkliai išaugusios komunalinės sąskaitos žiemos mėnesiais. Neturint santaupų, tokiose situacijose sprendimai dažnai priimami skubotai – pasirenkamas greičiausias, bet ne visada pigiausias finansavimo būdas.
G.Štuopė pabrėžia, kad net ir nedidelis rezervas – pavyzdžiui, 1–3 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio suma – gali reikšmingai sustiprinti žmogaus psichologinį ir finansinį atsparumą. Tai reiškia, kad žmogus gali padengti būsto nuomą ar paskolos įmoką, komunalinius mokesčius, maisto išlaidas net ir laikinai sumažėjus pajamoms.
„Kalbame apie prevenciją ir stabilumą. Turint saugumo pagalvę, netikėtos išlaidos nebėra matomos kaip finansinė katastrofa, o tik kaip laikinas nepatogumas. Tai leidžia išlaikyti sveiką finansinį balansą net ir sudėtingesniais laikotarpiais“, – aiškina „Vivus Finance“ vadovė.
Įsivertinkite, kur lėšos turės didžiausią efektą
Pasak ekspertės, svarbu visapusiškai įvertinti galimybę sumažinti nuolatinius mėnesinius įsipareigojimus. Ne visada yra racionalu ar netgi įmanoma visiškai „uždaryti“ turimą skolinį įsipareigojimą, ypač jei paskolos sutarties sąlygos numato papildomus mokesčius už ankstyvą grąžinimą arba palūkanų norma yra santykinai žema.
„Tokiu atveju verta skaičiuoti ir įvertinti, kur lėšos sukurs didžiausią efektą. Tačiau yra daugybė atvejų, kai dalį pensijų lėšų skyrus kredito kortelės skolai, vartojimo kreditui ar kitam brangesniam įsipareigojimui, galima reikšmingai sumažinti mėnesinės įmokos dydį“, – pataria G.Štuopė.
Pavyzdžiui, jei mėnesinė įmoka siekia 250 eurų, o dalinis grąžinimas ją sumažina iki 150 eurų, žmogaus biudžete kas mėnesį atsiranda papildomi 100 eurų. Per metus tai jau 1200 eurų daugiau finansinio lankstumo.
„Mažesnė įmoka reiškia mažiau kasdienio spaudimo asmeniniam biudžetui. Žmogus gauna daugiau laisvės manevruoti savo pajamomis, gali planuoti, atsidėti ar ramiau reaguoti į netikėtus pokyčius. Tai tiesiogiai mažina vėlavimo riziką ir padeda išvengti skolų spiralės, kai naujas kreditas tampa vieninteliu būdu padengti esamas įmokas“, – sako ekspertė.
