„Tai, ką šiandien jums pristatau, yra daugiau nei tik veiklos procedūrų pakeitimas. Tai doktrinos pakeitimas, kuris dar prieš kelis mėnesius buvo neįsivaizduojamas“, – sakė už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingas vykdomasis EK viceprezidentas Stephane'as Sejourne'as.
Europos Komisija teigė, kad šiuo paketu siekiama iki 2035 m. padidinti gamybos dalį ES BVP iki 20 proc., palyginti su maždaug 14 proc. 2024 m. Rizikuojama prarasti apie 600 000 darbo vietų, kurios, Briuselio prognozėmis, gali būti prarastos per ateinantį dešimtmetį, jei pramonės nuosmukis bloke tęsis dabartiniu tempu.
ES konkurencingumo didinimas tapo ypač aktualus po COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, kuomet smarkiai išaugusios energijos kainos atskleidė bloko pažeidžiamumą tiekimo sukrėtimams.
Praėjusiais metais numatytos „Pagaminta Europoje“ priemonės buvo keletą kartų atidėtos dėl nesutarimų dėl jų taikymo srities Europos Komisijoje ir tarp valstybių narių.
Komisija pasiūlė, kad įmonės, norinčios gauti viešųjų lėšų, turės atitikti minimalius reikalavimus dėl ES pagamintų dalių „strateginiuose sektoriuose“, į kuriuos bus įtraukti automobiliai, ekologiškos technologijos ir „energijai imlios“ pramonės šakos, pvz., aliuminio ir plieno gamybos.
Pavyzdžiui, elektromobilių gamintojai, norėdami gauti viešųjų lėšų, turės užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70 proc. jų automobilių komponentų būtų pagaminti ES, kaip numatyta dokumento projekte, kuris dar gali būti keičiamas.
Pasiūlymą turės patvirtinti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Jo šalininkai teigia, kad jei ES neapsaugos savo strateginių sektorių, ji neturės jokios pramonės, kurią galėtų ginti. Tačiau skeptikai, tarp jų ir didžiausia ES ekonomika Vokietija, teigia, kad Europa gali remti vidaus pramonę taikydama „Pagaminta Europoje“ principą, pagal kurį blokas įtrauktų savo prekybos partnerius.
Būsimos taisyklės yra nepopuliarios už ES ribų, o tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Kanada, Japonija ir Turkija baiminasi, kad jos bus pernelyg griežtos.
Užsienio investicijų tikrinimas
Pagal dokumento projektą, pasiūlymu, kuris žinomas kaip „Pramonės akceleratoriaus aktas“, siekiama užtikrinti, kad užsienio įmonės, norinčios įsikurti ES ir gauti geresnį prieigą prie jo rinkos, bendradarbiautų su Europos įmonėmis.
Siekiant šio tikslo, užsienio investicijoms, viršijančioms 100 mln. eurų „atsirandančiuose strateginiuose sektoriuose“, pvz., baterijų ir elektrinių transporto priemonių, taikomos tam tikros sąlygos. Jos taikomos, kai investuotojas yra iš šalies, kuri turi daugiau nei 40 proc. susijusių pasaulinių gamybos pajėgumų – tai netiesiogiai nurodo Kinijos dominavimą šiuose sektoriuose.
Tam, kad tokie projektai būtų įgyvendinti, užsienio investuotojai turi įvykdyti tam tikras sąlygas, įskaitant reikalavimą įdarbinti ne mažiau kaip 50 proc. ES darbuotojų, turėti ne daugiau kaip 49 proc. susijusios ES įmonės akcijų ir perduoti technologines žinias.
„Jei patekimas į ES rinką yra vienas iš vertingiausių pramoninių aktyvų pasaulyje, tai yra teisėta nustatyti sąlygas, kurios stiprina Europos pajėgumus“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio „Institut Montaigne“ atstovas Josephas Dellatte'as, atmesdamas kritiką, kad šie planai yra „protekcionizmas“.
Šios priemonės yra vienos iš daugelio, kurias ES ketina įgyvendinti, siekdama atgauti konkurencinį pranašumą.
Šį mėnesį ES taip pat pasiūlys sukurti visos Europos teisinę sistemą novatoriškoms startuolių įmonėms, kuri, jos teigimu, palengvins verslo veiklą, nes sutrumpins įmonių steigimo 27 šalyse laiką.
Daugelio nuomone, šie planai yra būtini siekiant paskatinti ES ekologiškų technologijų plėtrą.
Tikslas yra užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų „strategiškai naudojami Europos pramonės bazei stiprinti, o ne Kinijos pertekliniams pajėgumams subsidijuoti“, teigė klimato tyrimų centro „Strategic Perspectives“ atstovas Neilas Makaroffas.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad jei ES nori kovoti su, jos nuomone, nesąžininga konkurencija, Briuselis turi kitų priemonių.
