Šiemet antrą ketvirtį dirbančiųjų skaičius aplenkė prieš dešimtmetį pasiektą rekordą. Jei 2008 m. pirmą ketvirtį dirbančiųjų Lietuvoje buvo 1,226 milijono, dabar – 1,231 milijono. Šį rodiklį Statistikos departamentas vertina nuo 2008-ųjų.
Rekordas pasiektas nepaisant demografinių pokyčių ir netgi aukštesnio nedarbo: per dešimtmetį Lietuva neteko 365 tūkstančių gyventojų, o nedarbas 2008 m. pradžioje siekė vos 3 proc., kai dabar – 7,5 proc.
Priežasčių, kaip įmanoma pasiekti tokį rekordą, yra ne viena, aiškina „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
„Tą lemia didesnė dirbančiųjų dalis nuo apskritai dirbti galinčių žmonių. Pavyzdžiui, prieš 10–15 metų tik pusė 50–60 metų žmonių dirbo, o dabar – jau daugiau nei du trečdaliai. Ir, apskritai, kiekvienoje amžiaus grupėje dirbančiųjų dalis yra gerokai didesnė, nei buvo anksčiau. Daugiau aktyvių žmonių“, – sako V.Rūkas.
Jis aiškina, kad žmonės, kurie nėra nei bedarbiai, nei dirbantieji, laikomi neaktyviais.
„Yra tokių, kurie nedarbingi ir gauna neįgalumo pensiją, galbūt kažkas dirba nelegaliai. Aišku, yra ne vienas būdas, kaip įvertinti nedarbą – vieną statistiką pateikia ES, kitą – Lietuvos statistikai, trečią – Darbo birža“, – sako V.Rūkas.
O kita augimo priežastis – tai, kad žmonės dažniau dirba per kelias darbovietes.
„Į šį skaičių patenka ir ne visą darbo dieną dirbantys. Tarkime, gydytojai, kurie dirba trijose ligoninėse, įskaičiuojami čia kaip trys dirbantieji. Bet ir rodiklis, kuris parodo dirbančių žmonių skaičių – užimtumas – irgi nedaug atsilieka nuo prieškrizinio lygio, keliais tūkstančiais“, – tikina V.Rūkas.
Geriau – dirbantiesiems, prasčiau – darbdaviams
V.Rūkas patikina, kad tokia rinka, kai artėjama prie visiško užimtumo, itin palanki ekonomikai – į biudžetą sunešama maksimaliai daug mokesčių, atlyginimai auga, didžiausi ekonominiai apsisukimai.
„Tai vienareikšmiškai gerai. Netgi sumažėjus žmonių skaičiui darbuotojų daugėja. Nuo jų ir mokesčiai mokami, ir į biudžetą surenkamos lėšos. Tai supernaujiena“, – sako V.Rūkas.
Tačiau kitas lazdos galas – verslui vis sunkiau susirasti darbuotojų.
„Dabar surasti darbuotoją vis sunkiau. Darbuotojams, atvirkščiai, kaip tik gerai tokia rinka“, – aiškina V.Rūkas.
Mat nesant darbuotojų įmonės priverstos aktyviau dėl jų konkuruoti ir kelti atlyginimus. Žinoma, tokia situacija, buvusi 2007-aisiais metais, iš dalies lėmė tai, kad įsibėgėjęs atlyginimų augimas kirto per įmonių konkurencingumą, augino infliaciją ir prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų burbulo pūtimo.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 11,5 tūkst., arba 0,9 proc. Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, išskyrus Panevėžio, Tauragės ir Utenos, kuriose sumažėjo atitinkamai 0,3, 1,3 ir 1,9 proc.
„INVL Asset Management“ skaičiuoja, kad per dešimtmetį 55,5 tūkst. darbo vietų padaugėjo privačiame sektoriuje – čia dirba 851,8 tūkst. dirbančiųjų. Valstybiniame sektoriuje darbuotojų sumažėjo daugiau nei 50 tūkst., iki 379 tūkstančių.
Daugiausia darbuotojų privačiame sektoriuje pritraukė transporto ir saugojimo veikla (32,9 tūkst.), administracinė ir aptarnavimo veikla (18 tūkst.), profesinė, mokslinė ir techninė veikla (14,1 tūkst.), o labiausiai sumažėjo dirbančiųjų statybos sektoriuje (–27,5 tūkst.).
