Naujausi duomenys rodo, kad pernai investavimo tendencijos Lietuvoje buvo vienos palankiausių per pastarąjį dešimtmetį, o sparčiausiai augo biržoje prekiaujamų Lietuvos įmonių akcijų vertė.
Būtent jos jau antrus metus iš eilės tapo pagrindiniu Lietuvos investicijų indekso augimo varikliu ir, pagal grąžą, aplenkė tradiciškai gyventojų itin mėgstamą nekilnojamąjį turtą.
„Artea Asset Management“ pastaruosius 30 metų seka ir vertina keturias turto klases – Lietuvos įmonių akcijas, ilgalaikes obligacijas, būsto nuomai rinką ir indėlius.
„Per pastaruosius metus vien investicijų į akcijas vertė portfelyje išaugo 28 proc., iki 1,7 mlrd. eurų“, – sakė R. Valentonis.
Investuojant, anot R.Valentonio, svarbu neprarasti pinigų dėl infliacijos.
„Akcijos ir būsto nuoma viršijo infliaciją, o indėliai išlaikė pinigų vertę. Akcijos pastaruosius trejus metus nuosekliai brango ir pasiekė didžiausias aukštumas, o indeksas augo 9,2 proc., sutapdamas su ilgalaike vidutine grąža“, – įžvalgomis dalijosi R.Valentonis.
Vien investicijų į akcijas vertė Lietuvos gyventojų finansinio turto portfelyje per metus išaugo 28 proc. arba net 380 mln. eurų iki 1,7 mlrd. eurų.
Akcijos pastaruosius trejus metus nuosekliai brango ir pasiekė didžiausias aukštumas
Lietuvos įmonių akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, grąža per metus siekė 25,6 proc.
Tai, R.Valentonio nuomone, dar vieni stiprūs metai Lietuvos įmonių akcijų rinkai, kurios gana stipriai pasirodė ir 2024-aisiais, kai jų vertė paaugo 12,5 proc.
Nekilnojamojo turto nuomai grąža, 2024 metais siekusi 7,7 proc. dėl lėtesnio būsto kainų augimo, 2025 metais vėl sugrįžo į dviženklio prieaugio zoną – 15,3 proc., iš kurių 11,3 proc. sudarė būsto kainos pokytis, o 3,9 proc. – nuomos pajamos.
Bendra vidutinė visų II pakopos pensijų fondų Lietuvoje grąža, atskaičius mokesčius, 2025 m. sudarė 6,1 proc. ir gerokai lenkė infliaciją, kuri sudarė 3,4 proc. Infliacijos nepavijo ilgalaikės obligacijos, generavusios vidutinę 2,9 proc. grąžą ir indėliai, kurių vidutinės palūkanos siekė 2,1 proc.
Ko galima tikėtis kitais metais?
R.Valentonis prognozavo, kad 2026 m. investicijų grąža išliks stabili.
„Indėlių grąža išliks panaši kaip praėjusiais metais, sieks apie 2 proc. Stabilumas išsilaikys, nes tikėtina, kad Europos centrinis bankas (ECB) nei didins, nei mažins palūkanų normų“, – mano jis.
Panaši situacija ir su obligacijoms, brangimo nesitikima: „Pajamingumas turėtų atitikti šiandienos lygį, apie 3 proc., jei nebus rinkos turbulencijų.“
Nekilnojamojo turto nuoma, pasak R.Valentonio, artės prie infliacijos.
„Būsto kainos auga, o brangstantis turtas šiek tiek mažina nuomos pajamingumą, tad dviženklis augimas gali lėtėti“, – prognozavo jis.
Eksperto manymu, akcijos ir toliau stebins savo dinamika.
„2025 m. jos sparčiai ir netikėtai brango. Trumpuoju laikotarpiu gali būti svyravimų, tikėtina, kad pinigai iš II pakopos pensijų fondų bus nukreipti į šią rinką. Ekonomikos augimas tvarus, todėl grąža gali būti panaši į praėjusių metų, o galbūt net aukštesnė“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, likvidaus šalies namų ūkių turto vertė per pastaruosius 10 metų išaugo tris kartus – nuo 15,7 mlrd. eurų 2015 metais iki 47,5 mlrd. eurų 2025-aisiais.
Nors gyventojų turto struktūra pamažu keičiasi ir vis didesnę jo dalį sudaro investiciniai bei pensijų fondai, akcijos ir obligacijos, didžioji dalis lėšų vis dar laikoma grynaisiais arba indėliuose – tokios formos turtas sudaro apie du trečdalius viso likvidaus gyventojų turto.
