Žingsnis žengtas tuo metu, kai didžiausia Afrikos naftos gavėja nervingai stebi pasaulinio koronaviruso protrūkio įtaką jo pajamoms kritus žaliavos kainoms.
Visgi kai kurie įstatymų leidėjai stipriai prieštarauja paskolos prašymui, nerimaudami dėl skolų išlaidų, ir pareikalavo vyriausybės pateikti išsamios informacijos apie konkrečius finansuotinus projektus.
Nigerijos vyriausybė tikisi, kad paskolą suteiks Pasaulio bankas, Islamo plėtros bankas, Kinijos „Eximbank“, Afrikos plėtros bankas ir skolintojai Vokietijoje bei Japonijoje.
Senato pirmininkas Ahmadas Lawanas iš M.Buhari valdančiosios partijos „Visų pažangiųjų kongresas“ teigė, kad lėšos „bus išleistos projektams, kurie turės įtakos Nigerijos gyvenimui“.
„Turime užtikrinti, kad nė vienas doleris ar centas nebus išleistas jokiems kitiems dalykams, išskyrus čia nurodytus, ir meldžiamės, kad ši paskola pakeistų Nigerijos ekonomiką“, – kalbėjo jis.
Nigerija susiduria su didėjančiomis skolų sąnaudomis, nes po 2016 metų nuosmukio ji kreipėsi į užsienio skolintojus, norėdama finansuoti svarbiausius projektus.
Didžiausia žemyno ekonomika stengėsi palaikyti augimą po prieš maždaug trejus metus kilusio nuosmukio, o praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino šalies augimo prognozę 2020 metams iki 2 procentų.
Nigerijos biudžetas sudarytas vadovaujantis ne mažesnėms kaip 57 JAV dolerių už barelį naftos kainoms.
Trečiadienį finansų ministrė Zainab Ahmed pareiškė, kad vyriausybė yra susirūpinusi dėl dabartinio naftos kainų kritimo.
Ministrė teigė, kad pareigūnai artimiausiais mėnesiais atliks „laikotarpio vidurio peržiūrą“ ir pakoreguos biudžetą, jei pajamos ir toliau kris.
Naftą išgaunančių šalių, įskaitant Nigeriją, OPEC kartelio ministrai ketvirtadienį rekomendavo gavybą drastiškai sumažinti 1,5 mln. barelių per parą, kad stabilizuotųsi naftos kainos, nukritusios iki 47 JAV dolerio už barelį.
