Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas trečiadienį atkreipė dėmesį, kad Lietuva pagal pridėtinės vertės atotrūkį atsiduria Europos Sąjungos (ES) šalių viršūnė. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurenkama suma siekia beveik milijardą eurų, o daugiau PVM nesurenka tik Rumunija ir Graikija.
„Atotrūkis sumažėjęs pastaraisiais metais, bet vis tiek viršija 20 proc. ir tai yra esminės valstybės biudžeto netektys“, – tvirtino M.Majauskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas posėdyje vardijo gerėjančias tendencijas – mokesčių surinkimo pajamos kasmet auga ir tik 2020 metais išliko tos pačios apimtys dėl mokesčių atidėjimo nukentėjusioms įmonėms. Prasidėjus pandemijai ir pradėjus taikyti mokestines pagalbos priemones įmonėms, atotrūkis tarp realių ir planuotų biudžeto pajamų buvo didžiausias, tačiau metų gale – sumažėjo.
Pasak VMI atstovo, Lietuvoje pastaraisiais metais stebima „šešėlinės“ ekonomikos mažėjimo tendencija. Lietuvos statistikos departamento specialistų vertinimu, oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis 2019 metais siekė 13,1 proc. nuo BVP ir siekė apie 6,4 mlrd. eurų, kai 2018 metais – 14,2 proc. Tuo tarpu 2020 metais progonozuojama 12,7 -13 proc.
Tačiau Seimo BFK narys Vytautas Mitalas pridūrė, kad matant nesurinktą milijardą iš PVM nėra erdvės teisintis, kad situacija gerėja, nes kaimyninėse šalyse padėtis kitokia.
„Esame net ne prie Estijos, Latvijos ar Lenkijos, o tarp Italijos ir Graikijos“, – pastebi parlamentaras.
O prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius pridūrė, kad „šešėlis“ nėra tik negautos pajamos.
„Šešėlis apie 50 proc. visų negautų lėšų, o visa kita ir mokesčių sistemos ydos, kitos reikalingos teisėkūros iniciatyvos“, – tvirtino D.Kuliešius.
Tad, kas lemia tokį didelio „šešėlio“ mastą Lietuvoje? Posėdyje dalyvavę įvairių institucijų ir verslo asociacijų vadovai minėjo ne vieną priežastį – tai ir visuomenės tolerancija „šešėliui“, ir geografinė padėtis – esame įsikūrę šalia Baltarusijos, kur gaminamas pigesnių cigarečių perteklius, keliaujantis ir į Lietuvą, ir į kitas ES šalis.
Pusė lietuvių pirktų pigesnę prekę be mokesčių
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento, Finansų ministerijos atstovai pabrėžė, jog šešėlis priklauso ir nuo visuomenės sąmoningumo – tol, kol tolerancija šešėliui Lietuvoje nemažės, pokyčiai bus labai lėti.
„Apklausos rodo, kad 30 proc. įmonių vadovų pateisina šešėlį, o 50 proc. pirktų prekę pigesnę be mokesčių“, – pabrėžė VMI viršininkė Edita Janušienė.
Tam pritarė ir finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, pabrėžusi, kad kovoje su šešėliu vien kontrolės institucijomis proveržio nepasieksime. Ji pateikė dar vieną pavyzdį, rodantį didelę šešėlio toleranciją ir tarp verslo – buvo atlikta analizė, kurios metu iš Registrų centro paimta 100 nedidelių įmonių, kurios privalėtų atlikti auditą, finansinės ataskaitos. Paaiškėjo, kad iš 100 atsitiktinai atrinktų įmonių audito nebuvo atlikusi nė viena.
FNTT direktorius Antonis Mikulskis įžvelgia ir kitų priežasčių – pavyzdžiui, per daug lengvatų, ypač medicinos sektoriuje, dėl ko tampa sudėtinga suprasti, kada privalomas mokėti PVM mokestis, kada ne. Dėl šios priežasties FNTT vadovas tikino, kad tarnyba teikia įvairių teisės aktų tobulinimo projektų, tačiau dažniausiai jie nugula stalčiuose ir deramo dėmesio nesulaukia.
Prisideda ir Baltarusijos kaimynystė
Ekspertų nuomone, prie didesnio nei daugumoje kitų šalių „šešėlio“ Lietuvoje prisideda ir geografinė padėti – Baltarusijos kaimynystė.
Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis pabrėžė, kad kalbant apie akcizinių prekių kontrabandą padėtis nėra labai blogėjanti, bet pakankamai grėsminga. Prasčiausia situacija su įvežamomis nelegaliomis cigaretėmis.
„Vertinant sulaikymus, pernai buvo rekordiniai metai. Pernai kontrabandinių cigarečių sulaikyta 96 proc. daugiau – už 60 mln. eurų. Tai buvo stambioji kontrabanda, nes 2020 metais dėl pandemijos, apriboto keleivių judėjimo, kitos institucijos, kaip Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentas cigarečių sulaikė ženklaii mažiau, nes smulkioji kontrabanda, kurią irgi galima priskirti prie šešėlio, sumažėjusi“, – kalbėjo J.Miškinis.
93 proc. cigarečių sulaikoma iš Baltarusijos, o tokių srautų priežastys – ne tik mažesnė kaina, bet ir perteklinė cigarečių gamyba Gardino gamykloje „Neman“.
„Tai tarpvalstybinė problema, nes tokios apimtys reikalauja tam tikrų žingsnių ir politiniame lygmenyje, nes dabar tie skaičiai, kad 93 proc. sulaikytų yra baltarusiškos kilmės ir iš vienos gamyklos, byloja apie tam tikrus dalykus“, – kalbėjo Muitinės departamento atstovas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Donatas Škarnulis pritarė, kad šiuo atveju tenka kovoti ne tik su nusikaltėliais, bet ir su valstybe. Siekiant mažinti kontrabandą šios Vyriausybės darbo metu numatyta pasiekti, kad būtų stebima 100 proc. išorės sienų – dabar kontroliuoja 60 proc.
Institucijos įsitikinę, kad pasiekti geresnių rezultatų padėtų ir aiškus suformulavimas, kad kova su šešėliu – valstybės prioritetas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas lygino, kad geras pavyzdys būtų karas keliuose. Anksčiau Lietuvoje eismo įvykiuose per metus žūdavo apie tūkstantį gyventojų, o kai karas keliuose tapo valstybės prioritetu – per penkerius metus šis skaičius sumažėjo iki 150. Jo nuomone, rezultatą davė kompleksinės priemonės – tiek visuomenės sąmoningumo didinimas, tiek tam tikros represinės priemonės – baudimai už pažeidimus.
