Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ buvo vienas pirmųjų šalyje sureagavusių į nevyriausybinės organizacijos „Šunys asistentai“ išplatintą laišką su prašymu užtikrinti, kad darbuotojai būtų apmokyti ir žinotų apie šunims pagalbininkams, taikomas lankymosi viešose vietose išimtis ir mokėtų tinkamai su jais elgtis.
„Tam, kad šunys pagalbininkai išmoktų saugiai veikti realioje aplinkoje, jiems itin svarbi dresūra viešose erdvėse. Sulaukę organizacijos pasikreipimo suteikti šią galimybę ilgai nedelsėme – mums svarbu, kad visi pirkėjai, kurių kasdien apsilanko virš 400 tūkst., turėtų teisę „Maximos“ parduotuvėse apsipirkti saugiai ir patogiai, o jiems asistuojantys pagalbininkai – būtų tinkamai apmokyti.
Todėl nuo praėjusių metų šunys pagalbininkai buvo ne tik įleidžiami į „Maximos“ parduotuves, bet ir periodiškai jose dresuojami, kad triukšmas ir žmonių srautai ateityje netaptų kliūtimi nei žmogui su negalia, nei jam padedančiam šuniui“, – sako Titas Atraškevičius, „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida.
Kaip atpažinti šunis pagalbininkus?
Pasak atstovo, džiugina, kad įstatymo pakeitimai žmonėms, turintiems negalią, ir jiems padedantiems šunims suteiks dar daugiau galimybių lankytis visose viešose erdvėse ir naudotis visų rūšių transportu.
„Mūsų darbuotojai žino, kad šuns lydinčio pirkėjo gali paprašyti pateikti pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą, kurį asmuo privalo su savimi turėti. Kartu skatiname kolegas ir apsaugos specialistus atkreipti dėmesį, ar asmeniui su negalia nereikia papildomos pagalbos, kad jo apsipirkimas būtų kuo patogesnis ir sklandesnis.
Kaip atpažinti šunis pagalbininkus svarbu ne tik mūsų parduotuvių darbuotojams, bet ir pirkėjams – apie tai periodiškai informuojame ir juos, kad „dirbantis“ šuo nėra lygu įprastam augintiniui, kuriems lankytis prekybos salėje dėl higienos reikalavimų ir numatytų elgesio taisyklių yra draudžiama“, – priduria jis.
Primenama, kad šeimininkui, turinčiam negalią, asistuojantis šuo pagalbininkas yra atpažįstamas pagal privalomus specialius skiriamuosius ženklus ant dėvimos liemenės ar juostelės ant pavadėlio. Pavyzdžiui, „vedlys“, „šuo asistentas“, „dirbu“, „neliesti“, „medicininio perspėjimo šuo“ ar panašiai. Gali pasitaikyti ir ženklinimų užsienio kalba, jei asmuo yra atvykęs iš kitos šalies.
Kartais jie būna ir su specialiomis petnešomis su rankena. Pamatę tokį šunį žmonės turėtų elgtis santūriai – nelįsti, neglostyti, nekalbinti, nes tai gali trukdyti jiems kokybiškai atlikti savo darbą.
Šuo vedlys, asistentas ar pagalbininkas?
Nevyriausybinės organizacijos „Šunys asistentai“ informuoja, kad šunų pagalbininkų gali būti įvairiausių tipų – jie gali būti vadinami skirtingai, priklausomai nuo to, kokios negalios sunkumus padeda nugalėti.
Štai asmenims, turintiems regėjimo negalią, asistuojantys šunys pagalbininkai yra vadinami vedliais. Jie šeimininkui padeda orientuotis aplinkoje, rasti kelią ir išvengti pavojų, pavyzdžiui, apeiti kliūtis, nepakliūti į eismo įvykius, surasti reikalingus objektus.
Asistuojantys klausos negalią turintiems žmonėms, tokie šunys vadinami signaliniais. Šie pagalbininkai yra apmokyti atpažinti įvairius garsus ir apie juos informuoti savo šeimininką, pavyzdžiui, baksnojant nosimi įspėti apie kažkieno beldimą į duris. Skirtingam garsui yra išmokomas skirtingas signalas.
Kitas tipas – specialiai apmokyti šunys asistentai, kurių pagalba reikalinga ir sergantiems įvairiomis kitomis ligomis ar turintiems skirtingų negalių. Tokie šunys padeda asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų, sergant epilepsija ar diabetu, patiriantiems nerimą ar autizmo spektro sutrikimus ir t. t.
