Sekite 15min Google
Iki šiol jie nebuvo vertinami kaip finansiniai įsipareigojimai imant paskolą, tačiau nuo šių metų lapkričio 20 d. Lietuvoje įsigaliosiantys vartojimo kredito reguliavimo pakeitimai šią ribą nubrėš kur kas aiškiau. Net ir nieko papildomai nekainuojantis pirkimas išsimokėtinai taps finansiniu įsipareigojimu, keičiančiu paskolos sąlygas.
Specializuoto skaitmeninio banko „Fjord Bank“ vadovo Veiko Kandlos teigimu, pokytį reikėtų vertinti plačiau, nei tiesiog naują telefonų pardavimo tvarką. Jis parodo, kaip skirtingai tą patį mokėjimą suvokia žmogus ir kredito davėjas. Žmogus mato vieną ryšio sąskaitą, o vertinant jo finansinę padėtį svarbu, kokia šios sąskaitos dalis yra mokestis už paslaugas ir kokia – anksčiau įsigyto įrenginio kainos grąžinimas.
„Nuo lapkričio kreditu bus laikoma išsimokėtinai, nors ir be jokių papildomų mokesčių, įsigyjamas telefonas, taip pat kiti atidėto mokėjimo sandoriai. Žmogui tai gali būti tiesiog televizorius, kompiuteris ar kitas pirkinys „be pabrangimo“, tačiau kredito davėjai, vertindami jo finansus, matys, kad didesnė dalis būsimų pajamų jau paskirta ankstesniems pirkiniams. Tad imant naują paskolą šie pirkiniai taps ženkliai svarbesni, nei buvo iki šiol“, – sako V.Kandla.
Ekspertas pastebi, kad pirkimas išsimokėtinai be pabrangimo gali būti racionalus sprendimas. Tačiau svarbu suprasti, kad kiekviena mėnesinė įmoka sumažina pajamų dalį, kurią žmogus gali skirti naujiems poreikiams, taupymui ar nenumatytoms išlaidoms.
„Prieš įsigyjant dar vieną pirkinį išsimokėtinai reikėtų sudėti visas mėnesio įmokas: už telefoną, automobilį, buitinę techniką, kredito kortelę ir paskolas, ir palyginti jas su tvariomis pajamomis. Tuomet įvertinti, kiek lieka būtiniausioms išlaidoms ir rezervui. Jei netikėtam 300 ar 500 Eur mokėjimui jau tektų skolintis, papildoma įmoka, net ir be palūkanų, greičiausiai yra per didelė, nes pasiskolinti vėliau gali būti sudėtinga“, – teigia V.Kandla.
Paskolos gali ir nesuteikti
Lietuvoje įsigaliosiantys pakeitimai susiję su atnaujinta Europos Sąjungos vartojimo kredito direktyva. Ja panaikinta išimtis, pagal kurią vartojimo kredito reikalavimai nebuvo taikomi sutartims, kai vartotojas nemoka nei palūkanų, nei kitų mokesčių.
Lietuvos bankas anksčiau skelbė, kad šia išimtimi praktikoje dažniausiai naudojosi telekomunikacijų bendrovės, leidusios klientams telefonus ir kitą ryšio įrangą įsigyti išsimokėtinai. Nuo lapkričio 20 d. naujoms tokioms sutartims bus taikoma vartojimo kredito reguliavimo sistema, apimanti ir kliento kreditingumo vertinimą.
„Praktiškai tai reiškia, kad nuo lapkričio sudaryta, pavyzdžiui, telefono išsimokėjimo sutartis, net jei už ją nemokamos palūkanos, bus vertinama kartu su kitais žmogaus finansiniais įsipareigojimais, kai jis kreipsis dėl vartojimo paskolos. Tai gali lemti, jog bus pasiūlyta mažesnė paskolos suma, o jei turimų įmokų našta didelė, paskola gali būti ir nesuteikta“, – sako „Fjord Bank“ vadovas.
Pritaikyta išimtimi ragina nepiktnaudžiauti
Įgyvendinant naująją tvarką Lietuvoje numatyta speciali išimtis. Paprastai vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms neturėtų viršyti 40 proc. jo tvarių mėnesio pajamų. Tačiau perkant telefoną, modemą ar maršrutizatorių išsimokėtinai be palūkanų ir kitų mokesčių kredito davėjui bus leidžiama taikyti iki 60 proc. įmokų ir pajamų santykį.
Lietuvos bankas nustatė, kad be šios išimties daliai tvarias pajamas gaunančių žmonių pagrindinė ryšio įranga išsimokėtinai galėtų tapti neprieinama. Banko ekspertų analizė taip pat parodė, kad peržengus 60 proc. ribą mokėjimų vėlavimo rizika reikšmingai padidėja visose pajamų grupėse.
Ši išvada, pasak V.Kandlos, yra svarbesnė už pačią telefonams taikomą išimtį. Finansinį atsparumą lemia tai, kokia pajamų dalis jau yra paskirta finansiniams įsipareigojimams. Didesnis atlyginimas gali leisti skolintis daugiau eurais, tačiau neapsaugo nuo pažeidžiamumo, jei įmokoms tenka didžioji jo dalis.
„Jei kartu su pajamomis auga ir įsipareigojimai, žmogaus galimybės atlaikyti netikėtas išlaidas gali likti tokios pačios ar net sumažėti. 60 proc. riba neturėtų būti suprantama kaip rekomendacija tiek pajamų skirti įmokoms”, – aiškina V.Kandla.
Iki 60 proc. išimtis bus taikoma tik konkrečiam be palūkanų ir kitų mokesčių finansuojamam telefonui, modemui ar maršrutizatoriui. Ji nepakeis bendrųjų kreditingumo vertinimo principų, kai žmogus vėliau kreipsis dėl įprastos vartojimo paskolos ar kito finansavimo.
Daugėja noro peržiūrėti ankstesnius įsipareigojimus
Telefono išsimokėjimas retai tampa vieninteliu žmogaus įsipareigojimu. Dažniau jis papildo kelis skirtingu metu priimtus sprendimus: automobilio lizingą, buitinės technikos įmokas, kredito kortelę ir vieną ar kelias vartojimo paskolas. Kiekviena sutartis atskirai gali atrodyti pakeliama, tačiau jų visuma suskaido mėnesio pajamas ir apsunkina finansų planavimą.
Augantį poreikį peržiūrėti jau turimus įsipareigojimus rodo „Fjord Bank“ paskolų portfelio struktūra. Refinansavimo paskolų dalis jame padidėjo nuo 22,1 proc. 2025 m. iki 29,7 proc. šių metų pradžioje.
Pasak V.Kandlos, tai rodo, kad gyventojai atidžiau vertina anksčiau sudarytų sutarčių kainą bei bendrą mėnesio įmokų naštą.
„Apsisprendus dėl refinansavimo, pirmiausia reikėtų nustatyti, kurie įsipareigojimai iš tiesų kainuoja brangiausiai ir labiausiai apsunkina mėnesio biudžetą. Geras sprendimas turi sumažinti palūkanas, bendrą mokamą sumą arba mėnesio įmokų naštą, o ne tik sukurti patogesnį vienos sąskaitos vaizdą“, – sako V.Kandla.