Kada rūkymas tampa pažeidimu?
Pasak R.Joskaudienės, jeigu rūkoma laiptinėje, tambūre, rūsyje ar kitoje bendro naudojimo patalpoje, tai laikoma tiesioginiu teisės pažeidimu.
Lietuvos teisė aiškiai draudžia rūkyti bendro naudojimo patalpose. Už tai gali būti skiriama bauda (20–50 Eur, pakartotinai – iki 90 Eur).
Vis dėlto, anot R.Joskaudienės, jei rūkoma jau lauke, vien faktas, kad tai vyksta „prie laiptinės“, automatiškai nereiškia pažeidimo – nebent tai patenka į savivaldybės nustatytą nerūkymo zoną arba faktiškai trikdo viešąją tvarką.
Nuorūkos – ne smulkmena, o administracinis pažeidimas
Pasak teisininkės, numesta nuorūka teisiškai laikoma šiukšle.
„Tai reiškia, kad už šiukšlinimą gali būti taikoma 20–140 Eur bauda, pakartotinai – iki 600 Eur“, – aiškino R.Joskaudienė.
Be to, nuorūkos ant sandėliukų ar kitų paviršių kelia realų gaisro pavojų. Tai, kaip teigė teisininkė, jau ne tik estetinis ar komforto klausimas, bet ir saugumo problema.
Kada atsiranda viešosios tvarkos pažeidimas?
Vien rūkymas paprastai kvalifikuojamas pagal specialius draudimus. Tačiau jei elgesys tampa įžūlus, agresyvus, trikdantis kaimynų rimtį, tuomet, pasak R.Joskaudienės, gali būti taikoma atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą (baudos iki 240 Eur).
Ar galima fotografuoti pažeidėjus?
Anot R.Joskaudienės, taip, tačiau svarbu laikytis proporcingumo principo.
„Galima fiksuoti pažeidimą kaip įrodymą. Medžiagą naudoti kreipiantis į institucijas. Negalima viešinti socialiniuose tinkluose ar „gėdinti“ asmenų. Jei planuojamas nuolatinis filmavimas (pvz., kamera), jau taikomi asmens duomenų apsaugos reikalavimai“, – aiškino teisininkė.
Ką daryti, jei pokalbiai neveikia?
R.Joskaudienė pataria fiksuoti pažeidimus (data, vieta, nuotraukos), kreiptis į policiją per „ePolicija“ sistemą, informuoti namo administratorių ar bendriją, o esant realiam pavojui (pvz., rusenanti nuorūka) – nedelsiant skambinti 112.
