Kaip anksčiau rašė 15min, rugsėjo 4 d. Panevėžio rajone 1957 m. gimusi moteris kreipėsi į policiją, nurodydama, jog kita moteris (gimusi 1986 m.), pasinaudojusi jos duomenimis, galėjo paimti net 92 362 eurų paskolą.
Dėl Panevėžio rajone įvykusio incidento – aiškinasi teisėsauga. Policija kol kas nedetalizuoja nei kokio tipo paskola buvo suteikta, nei per kokią kredito įstaigą ji buvo paimta.
„Šiuo metu tikrai dar nieko pasakyti negalime. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, aiškinamės aplinkybes“, – 15min teigė Panevėžio policijos atstovė Odeta Jukniūtė.
Komentuodamas šią situaciją Lietuvos bankas nurodė, kad kol kas negalima pasakyti, ar tai buvo vartojimo kreditas, ar kitos rūšies paskola – nes, pavyzdžiui, paskolos viršijančios 75 tūkst. eurų ribą nebelaikomos vartojimo kreditais pagal įstatymą.
„Kadangi šis atvejis įvardijamas kaip sukčiavimas, jį tiria teisėsauga. Bendruoju atveju, finansų rinkos dalyviai privalo įsitikinti, kad finansines paslaugas teikia tam asmeniui, kuris jų prašo, – tikrinti jo tapatybę ir kitus aspektus. Be to, prieš sudarydamas kredito sutartį kreditorius visais atvejais privalo vadovautis atsakingojo skolinimo principu ir įvertinti vartotojo kreditingumą“, – 15min sakė Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas.
Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovė Valerija Kiguolienė pastebėjo, kad daugiau rizikų dažnai kelia ne technologijos, o žmonių elgsena – kai neatsargiai saugomi asmens duomenys ar neatpažįstami sukčiavimo bandymai.
Vis dėlto, kaip lengvai Lietuvoje iš tiesų galima gauti paskolą svetimu vardu ir ar visos kredito įstaigos taiko vienodai griežtą tapatybės patikrą?
