Antradienį Klaipėdos regiono plėtros taryboje vėl buvo pristatyti tarptautinio Palangos oro uosto siekiai. Šiuo metu iš Palangos keleiviai skraidinami į Rygą, Oslą bei Kopenhagą. Vasarą keleiviai buvo skraidinami ir į Maskvą. Šie skrydžiai itin pasiteisino.
Skaičiuojama, kad per metus Palangos oro uostas sulaukia maždaug 100 tūkst. keleivių. Šiuo metu surenkamos pajamos oro uoste padengia išlaidas. Skaičiuojama, kad vieno keleivio aptarnavimas oro uostui atsieina apie 66 Lt.
Jau kurį laiką kalbama, kad iš Palangos keleiviai galėtų būti skraidinami ir į Londoną bei Hamburgą. Krypties į Vokietiją itin pageidavo vietos verslininkai. Tačiau derybos su aviakompanijom įstrigo. Šios pageidauja, kad oro uostas pirmus metus atsisakytų rinkliavų, kartu prašoma prisidėti prie skrydžių skatinimo programos.
Palangos oro uosto darbuotojai apskaičiavo, kad į Londoną keleiviai turėtų būti skraidinami bent porą kartų per savaitę 180 vietų lėktuvu, į Hamburgą – tris kartus 70 vietų lėktuvu.
Vienos naujos krypties atsiradimas atsieitų apie 400 tūkst. eurų. Jei oro uostas sumažintų rinkliavas iki minimalios dalies, ši dalis padengtų apie pusę reikiamų kaštų naujai krypčiai įvesti.
Tačiau dar maždaug milijono litų reikėtų skrydžių skatinimo programai iš savivaldybių. Šie pinigai būtų skiriami skrydžių bei oro uosto reklamai – būtų leidžiami lankstinukai, viešinama įvairiuose leidiniuose, ekranuose. Tokia praktika, anot oro uosto vadovės Jolantos Jucevičiūtės, pasaulyje taikoma dažnai. Į rinkodarą sutiko investuoti ir Kauno miesto bei rajono savivaldybės, kai bandė privilioti pigių skrydžių bendrovę.
Teigiama, kad vienas keleiviui savo viešnagės metu regionui atneštų maždaug 500 eurų – tiek esą išleidžia turistai. Dalis šių lėšų įvairių mokesčių pavidalu sugrįžtų į šalies ir savivaldybių biudžetą.
Tačiau Vakarų Lietuvos savivaldybės neskuba atverti piniginių. Esą tam turi būti priimtas politinis sprendimas, be to kitų metų biudžetai dar nepradėti rengti. Anot merų, turi būti aiškiai reglamentuota, kiek kokia savivaldybė prisidės. „Arba mes visi sutariam, arba sutariam, kad nesutariam“, - teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kol kas aktyviausiai už naujus skrydžius pasisako Palangos savivaldybės vadovas Šarūnas Vaitkus, kuris patikino, kad ši savivaldybė, kurios vardu pavadintas ir oro uostas, vienos skrydžių krypties pritraukimui galėtų skirti apie 40 proc. lėšų.
