Komunistinė Kinija nekelia asociacijų su žaidimu biržoje, privačiais investuotojais ir kitais rinkos ekonomikos elementais. Tačiau iš tiesų viskas yra kitaip. Kinijoje daugybė žmonių prekiauja akcijomis. Kinijos akcijų rinka yra didžiulė, ir joje sukasi trilijonai dolerių.
Tačiau nė viena pasaulinė vertybinių popierių rinka nėra apsaugota nuo burbulų, kurie kartais sprogsta. Tai ypač aktualu kalbant apie Kinijos finansų rinką, kuri yra pernelyg jauna, o jos investuotojai – nepatyrę.
Eilinis burbulas išsipūtė per pastaruosius mėnesius. Vietinis fondų indeksas „Shanghai Composite“ išaugo daugiau negu du kartus, ir visa tai žinant, kad pasaulio (ir Kinijos) ekonomika išgyvena ne pačius geriausius laikus. Lengvo pelno vilionė į rinką pritraukė dar daugiau nepatyrusių investuotojų.
Kai kas pradėjo pirkti akcijas į skolą, kiti – imti kreditus įkeičiant akcijas. Jeigu vertybinių popierių rinkos vertės kritimas nesustos, krizė gali tapti finansine, o vėliau ir ekonomine.
Kinijos valdžia jau ėmėsi skubių priemonių palaikydama vertybinių popierių rinką, į ją pervesdama pinigus, tačiau kol kas didelių rezultatų nematyti.
Pasaulinei ekonomikai tai, kas vyksta Kinijoje, yra labai svarbu, nes ši valstybė yra labai svarbi pasaulio ūkio žaidėja. Vertybinių popierių rinkos griūtis Kinijoje reikštų ir pasaulinės prekybos apimčių mažėjimą.
Ypač didelį smūgį pajaustų šalys, kurios Kinijai teikia naftą, metalus ir kitas žaliavas. Kitaip tariant, jeigu Kinijos ekonomika nustos augti, blogai bus visiems.
Labai blogai.
