Nuo liepos maksimali nedarbo išmoka didėja beveik dvigubai. Už minimalią mėnesio algą (MMA) dirbantys žmonės, jeigu juos atleis, gaus kone tokio pat dydžio bedarbio pašalpą. Taigi pulti strimgalviais atgal į darbo rinką tiesiog neapsimokės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skalsi bedarbio duona: pašalpa gerokai viršys minimalią algą
Lietuvos regionų verslininkai to nesureikšmina – norinčių dirbti esą netrūksta, o pašalpų mėgėjai verslininkų ir šiaip nelabai laukiami.
Bedarbiai nepataiko pro duris
„Reikėtų galvoti ne apie trumpalaikius, o apie ilgalaikius dalykus. Verslas žmogų samdo ir planuoja savo verslą keletui metų į priekį. Tai jeigu bedarbis numato, kad jis ten per keletą tų mėnesių gaus didesnę pašalpą ir dėl to galės gyventi, tai taip, bet kada nors ta pašalpa baigsis“, – 15min aiškino D.Matukienė.
Alytaus teritorinėje darbo biržoje yra užsiregistravę beveik 8,5 tūkst. bedarbių, nedarbas siekia 9,8 proc. D.Matukienės teigimu, verslas darbuotojų, jeigu tik reikės, susiras tikrai nesunkiai.
„Kita vertus, jeigu mes valstybėje manome, kad reikia „kepti“ bedarbius, tai visada prašom. Aš manau, kad susiras (verslas darbuotojų), o tokių, kurie stovi darbo biržoje ir gyvena tik iš pašalpų, tai verslui tokių nereikia. Manau, kad ne verslo reikalas yra skaičiuoti bedarbius. Verslo reikalas yra vystyti verslą ir uždirbti pelną. Tai tuo verslas ir rūpinasi“, – kalbėjo verslininkų asociacijos vadovė.
Pasak jos, darbo ieškantys bedarbiai potencialių darbdavių ir taip nesužavi.
Tai yra tik našta valstybei. Matyt, apie tokius ir galvoja, keldami tas išmokas, – kalbėjo D.Matukienė
„Iš tų bedarbių, kurie ateina darbintis, tai beveik nėra ko pasirinkti. Kartais žmonės ateina ir tiesiog nepataiko pro duris, nes iš vakaro būna padauginę, kiti ateina ir sako, kad negali kelti daugiau nei dviejų kilogramų. Tai yra tik našta valstybei. Matyt, apie tokius ir galvoja, keldami tas išmokas“, – kalbėjo D.Matukienė.
Moteris pasakojo, kad verslininkai laukia ne nekvalifikuotų darbuotojų, bet specialistų, į kurių ugdymą investuoja ir patys.
„Kiekvieną kartą darbo rinką papildo jauni žmonės, kurie baigia kolegijas, profesinio rengimo centrus. Ir darbdaviai, kurie mąsto apie savo verslo ateitį, jie tiesiog bendradarbiauja su profesinio rengimo centrais, priima į praktikas jaunus žmones, atsirenka. Bendradarbiauja su universitetais, su kolegijomis, ir, žinot, verslas nelaukia tų tokių ateinančių nekvalifikuotų žmonių“, – aiškino ji.
Trūksta ne darbuotojų, o darbo
Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose yra užregistruota per 5,7 tūkst. bedarbių ir nedarbo lygis siekia 9,2 proc. Todėl darbuotojų trūkumo verslininkai neturėtų jausti.
„Atstovauju maždaug 200 įmonių. Kaip kiekvienu atveju būtų, nežinau, nes kiekvieno poreikiai individualūs. Daugiau trūksta to darbo. Kad darbuotojų trūktų, tai nėra taip. Žinau tik vieną įmonę, kuri ieško tų darbuotojų, bet ten nelabai dideli jų atlyginimai. Pati dirbu toje įmonėje, kur tos problemos nėra, tų darbuotojų mums nereikia“, – 15min kalbėjo Tauragės apskrities verslininkų asociacijos administratorė Jolanta Runzienė.
Pasak jos, Tauragėje darbo pasiūla atitinka paklausą, tai yra specialistų netrūksta.
„Daugiau darbuotojai ieško darbo. Ir to darbo neranda, o jeigu randa, jis nėra taip apmokamas, kaip norėtų. Darbą gal jie ir surastų, bet dirbti už tokį atlyginimą, kokį siūlo, nenori. Mūsų ta pramonė yra tokia susitvarkiusi, niekas čia daugiau nesikuria, žmonės išvažiuoja, o tų, kurie lieka, jų užtenka“, – kalbėjo J.Runzienė.
„Turėjome liūdnos patirties“
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sakė numatęs tikimybę, kad žmonės piktnaudžiaus bedarbio pašalpomis. Vis tik jis tikisi, kad tokių žmonių nebus dauguma.
D.Arlausko teigimu, dar Trišalėje taryboje svarstant, ar vertėtų padidinti nedarbo išmokas, buvo kilęs klausimas, kad jomis dalis gyventojų gali piktnaudžiauti.
„Mes galvojome, kad tai bus pozityvus darbo rinkai ženklas. Bet mes, žinoma, turėjome ir kitą labai liūdną patirtį, kai sergantiems darbuotojams išmokos buvo padidintos. Tada prasidėjo piktnaudžiavimas, nes kai tas procentas buvo mažesnis, tai žmonės stengėsi nesirgti, nes jie finansiškai nukentėdavo. O kai tas procentas buvo padidintas, tai jiems pradėjo apsimokėti sirgti“, –15min sakė D.Arlauskas.
Jis tiesiog tikisi, kad žmonės tomis padidėjusiomis išmokomis nepiktnaudžiaus.
„Tas pavojus yra. Turime tokių signalų, kad žmogui siūlo apie 400 eurų atlyginimą, o reakcija būna tokia, kad aš už 100 eurų nedirbsiu. Klausimas, kaip čia suprasti tą 100 eurų. Ogi paprastai – 300 eurų gauna pašalpų, tai ką čia už 100 eurų eiti į darbą. Tai čia tas pavojus yra, bet mes, žinoma, viliamės, kad žmonės planuoja savo gyvenimą ne vieniems metams ir jiems labai svarbu nenutolti per daug nuo darbo rinkos. Tikimės, kad nugalės kita motyvacija, o ne trumpalaikė finansinė nauda“, – kalbėjo D.Arlauskas.
