74 proc. gyventojų gavo bent vieną išmoką
Naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenys rodo, kad 2025 metais bent vieną socialinę išmoką gavo apie 74 proc. šalies gyventojų.
Vis dėlto ministerijos atstovai trečiadienį surengtuose spaudos pusryčiuose pabrėžė, kad šis skaičius apima labai skirtingas situacijas – nuo universalių išmokų vaikams iki trumpalaikių ligos išmokų, todėl negali būti tiesiogiai siejamas su socialinės paramos priklausomybe.
Didžiausią dalį sudaro „Sodros“ išmokos – jas gauna apie 55–60 proc. gyventojų.
Tuo metu socialinės paramos sistemos išmokas, įskaitant paramą šeimoms ar asmenims su negalia, gauna apie 29,5 proc., o nedarbo socialinio draudimo išmokos sudaro palyginti nedidelę dalį.
Ministerijos atstovų teigimu, socialinių išmokų sistema Lietuvoje yra gerokai sudėtingesnė, nei dažnai vaizduojama viešojoje erdvėje – iš viso skaičiuojama daugiau nei 100 skirtingų išmokų rūšių, pritaikytų skirtingiems gyvenimo atvejams.
Gauna ne vieną, o kelias išmokas
Dažnai gyventojai gauna ne vieną, o kelias išmokas ar kompensacijas vienu metu, ypač susidūrę su sudėtingesnėmis gyvenimo situacijomis.
Atskirai ministerija atkreipė dėmesį į socialinės pašalpos gavėjus, kurie dažnai tampa viešų diskusijų centru.
Nauji duomenys rodo, kad jie sudaro tik apie 2–3 proc. visų šalies gyventojų.
SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė pabrėžė, kad esminis lūžis įvyko 2023 metais, kai pradėta plačiau integruoti skirtingų valstybės registrų duomenis.
Tai leido pirmą kartą matyti ne fragmentuotą, o visuminį socialinių išmokų vaizdą – susieti informaciją apie pajamas, užimtumą, sveikatą ir gaunamą paramą.
„Anksčiau matydavome tik atskirų institucijų duomenis, tačiau negalėdavome jų sujungti ir įvertinti bendro paveikslo“, – sakė ji.
Pasak jos, nauji analitiniai įrankiai leidžia tiksliau įvertinti, kiek skirtingų išmokų pasiekia tą patį žmogų, bei analizuoti poveikį skirtingoms gyventojų grupėms – pagal amžių, savivaldybę ar namų ūkio sudėtį.
Dalis šių duomenų jau pateikiama viešai ministerijos svetainėje, kur skelbiamos interaktyvios statistinės švieslentės, leidžiančios stebėti socialinės paramos tendencijas realiu laiku.
Dalies socialinių išmokų augimą, SADM analitikai pastebėjo, lėmė bazinių dydžių indeksavimo pokyčiai.
Dėl jų nemaža dalis išmokų pastaraisiais metais didėjo apie 5–6 proc. Skaičiuojama, kad šie pakeitimai palietė daugiau nei 879 tūkst. gyventojų.
Pensijų didinimas išlieka prioritetu
SADM ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad socialinė politika apima visus gyvenimo etapus – nuo šeimos kūrimo ir vaiko gimimo iki darbo santykių ir senatvės.
Pasak ministrės, nauji duomenų analitikos įrankiai leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus ir tiksliau nukreipti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
„Visi sprendimai remiasi ne prielaidomis, o duomenimis – matome, kam pagalbos reikia labiausiai. Nors dažnai girdime apie socialinės pašalpos gavėjus, jų dalis siekia apie 2 proc., todėl svarbu vertinti visą sistemą“, – teigė ji.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į pensinio amžiaus gyventojų skurdo problemą. Anot jos, pensijų didinimas išlieka pagrindine priemone mažinant skurdą šioje grupėje.
„Pensijos augo sparčiau nei minimalus atlyginimas, ir tai turės įtakos skurdo rodikliams – dalis žmonių išeis iš skurdo ribos. Kitų veiksmingų priemonių šioje srityje nėra, todėl pensijų didinimas išlieka prioritetu“, – sakė J.Zailskienė.
II pensijų pakopa tapo lankstesnė
Kalbėdama apie II pensijų kaupimo pakopą, ministrė pabrėžė, kad sistema tapo lankstesnė ir labiau pritaikyta individualiems poreikiams.
„Anksčiau sistema buvo nelanksti ir kėlė nepasitikėjimą. Dabar žmonės gali sustabdyti kaupimą, kai susiduria su sunkumais, ir tai padaryti ne vieną kartą. Taip pat įgyvendintas Konstitucinio Teismo sprendimas – esant sunkiai ligai ar negaliai, galima atsiimti sukauptas lėšas“, – sakė ji.
Pasak ministrės, sprendimai dėl kaupimo išlieka asmeniniai – dalis gyventojų pasitraukė iš sistemos, tačiau yra ir naujai prisijungiančių. Skaičiuojama, kad jau apie 4 tūkst. žmonių naujai pasirašė sutartis.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ankstesni sistemos ribojimai mažino pasitikėjimą, o aktyvesnis pensijų fondų darbas ir aiškesnis komunikavimas apie naudą galėtų paskatinti žmones savarankiškai įsitraukti į kaupimą.
Diskusijų kelia ir pensijų anuitetų sistema – anot ministrės, šioje srityje dar reikia daugiau aiškumo ir visuomenės informavimo.
„Pats terminas žmonėms skamba sudėtingai ir net gąsdinančiai, todėl svarbu daugiau aiškinti, kaip tai prisideda prie finansinio saugumo ateityje“, – teigė ji.
