Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT, Teismas) administracinėje byloje priėmė nutartį dėl grynųjų pinigų sandorių pagrindimo svarbos.
Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl gyventojui papildomai apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudos. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo jo gautas pajamas ir dėl to dalis lėšų buvo įvertinta kaip pajamos iš nenustatytų šaltinių.
Pareiškėjas su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu nesutiko ir teigė, kad dalį lėšų pasiskolino iš draugo. Jo teigimu, grynaisiais pinigais buvo gautos dvi paskolos – 72 000 Eur ir 138 000 Eur. Rašytinės paskolų sutartys nebuvo sudarytos, nes pareiškėją ir paskolos davėją siejo draugiški santykiai.
Nurodytos sumos nebuvo pripažintos pagrįstu pajamų šaltiniu. Byloje patvirtinta, kad vien tik paaiškinimų, kad pinigai buvo pasiskolinti, nepakanka – būtini sandorio realumą patvirtinantys įrodymai ir sandorio deklaravimas iš anksto.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų paskolų suteikimą, pinigų perdavimą ir realų šių lėšų panaudojimą.
Teismas taip pat pabrėžė mokesčių administratoriaus neinformavimo apie paskolos sandorį svarbą. Gyventojai privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) apie sandorius grynaisiais, kai iš kitų asmenų (įskaitant paskolas) per metus gaunama daugiau nei 15 000 eurų, jei jie nėra notariškai patvirtinti. Šios pareigos nevykdymas turi griežtą pasekmę – jeigu tokia informacija nepateikiama, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami gyventojo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Be to, pavėluotai pateikta arba patikslinta informacija gali būti nevertinama, jeigu dėl gyventojo jau pradėtas mokestinis patikrinimas ar tyrimas. Tai reiškia, kad net realiai gauta paskola gali būti nepripažįstama mokesčių tikslais.
Mokestinių ginčų komisija pažymi, kad mokesčių mokėtojai, gavę grynųjų pinigų sumas pagal paskolos ar kitus sandorius, turėtų ne tik pasirūpinti įrodymais, patvirtinančiais sandorio sudarymą, pinigų perdavimą, ir realų jų panaudojimą, bet ir neužmiršti pateikti informacijos apie tokius sandorius MAĮ nustatyta tvarka.
Šioje byloje LVAT paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
