„Pagal paslaugų kvitą veikti tapo įprasta žemės ūkyje ir miškininkystėje, šita tvarka pasiteisino: žmonės išlindo iš „šešėlio“, legaliai teikia paslaugas, moka mokesčius. Atitinkamai yra siūlymas tą patį daryti namų tvarkymui, auklių veiklai. Pasirašomas kvitas, o mokesčiai labai paprasti: yra sveikatos draudimo mokestis, o gyventojų pajamų mokestis mokamas tik tuomet, kai per metus viršijama 1750 eurų apyvarta“, – prieš posėdį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Paslaugomis namų ūkio srityje būtų laikoma laikino pobūdžio arba vienkartinės paslaugos, kurių teikimui nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai ir kursai, pavyzdžiui: namų tvarkymas, valymas, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūra, sodo namelių bei teritorijų tvarkymas, sodo ir daržo priežiūra mėgėjiškame sode ir kitos, kurių sąrašą patvirtins Vyriausybė.
Projektą parengusi Finansų ministerija argumentuoja, kad daugelis vienkartinių ar trumpalaikių namų ūkio paslaugų dabar teikiamos nelegaliai, paslaugų gavėjai už paslaugas atsilygina grynaisiais, nemokėdami jokių mokesčių.
Šiuo metu sezonines ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas, susijusias su žemės ūkiu ir miškininkyste, asmenys gali teikti supaprastinta tvarka – naudojant žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus. Paslaugos gavėjas už kiekvieną paslaugas per mėnesį teikusį asmenį turi sumokėti „Sodrai“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas – 9 proc. nuo per mėnesį kiekvienam paslaugas teikusiam asmeniui apskaičiuoto atlygio sumos.
