Didžiausią rinkos dalį – 33,7 proc. – užėmė Lietuvos paštas, 17,8 proc. – „DPD Lietuva“, 12,3 proc. – „DHL Lietuva“, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.
Pasak tarnybos, didelę įtaką augimui turėjo pajamos, gautos už netradicinę pašto paslaugą – siuntų pristatymą į namus, savitarnos terminalus ir pan. Jos šiemet augo 10,4 proc. iki 30,98 mln. eurų (pernai antrąjį ketvirtį – 28,06 mln. eurų).
Pajamos už korespondencijos siuntas didėjo 17,5 proc. iki 18,12 mln. eurų (15,43 mln. eurų), už pašto siuntinius – 13 proc. iki 27,02 mln. eurų (23,92 mln. eurų).
Balandį-birželį iš viso pristatyta 20,13 mln. vienetų pašto siuntų – 1,5 proc. daugiau nei pernai (19,83 mln. vnt.). Korespondencijos siuntų sumažėjo 4,2 proc. nuo 15,84 mln. iki 15,17 mln. vienetų, o pašto siuntinių padidėjo 24,2 proc. nuo 3,99 mln. iki 4,96 mln. vienetų.
Tarptautinių siunčiamų korespondencijos siuntų šiemet augo 5,3 proc., gaunamų – 8,1 proc., o pašto siuntinių – atitinkamai 18,1 proc. ir 59,2 proc.
Universaliosios pašto paslaugos apimtis išaugo 3,3 proc. nuo 4,85 mln. iki 5 mln. vienetų, o pajamos iš šios paslaugos – 23,9 proc. nuo 6,77 mln. iki 8,39 mln. eurų.
Birželio pabaigoje pašto rinkoje veikė 50 bendrovių.
