Vienam renginiui Lietuvoje dažniausiai planuojama išleisti iki 100 eurų asmeniui, tačiau dalis gyventojų, ypač planuojančių renginius užsienyje, tokia suma toli gražu neapsiriboja.
„Po pandemijos itin sustiprėjo vadinamoji patirčių ekonomika – gyventojai vis daugiau vertės suteikia emocijoms, įspūdžiams, bendroms patirtims. Tyrimas rodo, kad koncertams, festivaliams ar sporto renginiams dalis gyventojų yra pasirengę skirti gana reikšmingas sumas, o dėl mėgstamų atlikėjų ar sporto komandų – vykti ir į užsienį“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Kaip rodo tyrimas, 65 proc. gyventojų šiais metais ketina dalyvauti bent viename masiniame renginyje ar koncerte Lietuvoje. Tuo metu penktadalis nurodo vyksiantys bent į vieną renginį užsienyje. Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad renginiai užsienyje daugeliui tampa ilgesnės kelionės dalimi – 44 proc. respondentų nurodo tokias išvykas derinantys su atostogomis.
„Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai auga vadinamasis renginių turizmo segmentas – žmonės keliones vis dažniau planuoja ne dėl krypties ar viešbučio, o dėl konkretaus koncerto, festivalio ar sporto renginio. Tokios išvykos dažnai tampa emociškai svarbesnės nei tradicinės atostogos, todėl joms skiriamas ir didesnis biudžetas. Tai, kad beveik pusė respondentų keliones į renginius derina su atostogomis, rodo, jog ši tendencija ryški ir tarp Lietuvos gyventojų“, – komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
Nusiteikę paišlaidauti
Apklausos duomenys atskleidžia, kad masiniams renginiams gyventojai yra pasirengę skirti gana reikšmingas sumas. Beveik pusė respondentų (46 proc.) vienam renginiui Lietuvoje planuoja išleisti 51–100 eurų, dar beveik ketvirtadalis ketina tam numatyti daugiau nei 100 eurų.
Dar didesnio biudžeto prireikia vykstant į renginius užsienyje. 43 proc. apklaustųjų vienai tokiai išvykai planuoja skirti 301–600 eurų žmogui, beveik penktadalis (19 proc.) – 601–1000 eurų, o 2 proc. respondentų nurodo galintys vienam renginiui išleisti ir daugiau nei 1000 eurų asmeniui.
„Kaip rodo tyrimas, renginius užsienyje dažniau renkasi 18–35 m. gyventojai, tad jaunajai kartai kelionė į užsienį, dėl, pavyzdžiui, mylimo atlikėjo – nauja norma. Tačiau tokiam laisvalaikio leidimo būdui neišvengiamai tenka planuoti didesnius biudžetus. Pavyzdžiui, Taylor Swift „Eras Tour“ koncertų bilietai Europoje kainavo nuo 200 iki daugiau nei 500 eurų, o perpardavimo rinkoje viršijo ir tūkstančio eurų ribą. Į biudžetą čia tenka įtraukti ir kelionę bei nakvynę. Kita vertus, daliai gyventojų tokios išvykos tampa ir alternatyvia atostogų forma, todėl šie biudžetai natūraliai persidengia“, – komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
Kad įspūdžiai neapkarstų
Pasak J.Bagdanavičiūtės, didesnės išlaidos renginiams, ypač užsienyje, nebūtinai reiškia, kad jų neįmanoma sumažinti, siekiant išlaikyti tvirtesnę finansinę sveikatą. Dažnai galutinę renginio kainą lemia ne pats bilietas, o tai, kaip planuojama visa išvyka. Ji atkreipia dėmesį, kad nemažai gyventojų automatiškai renkasi populiariausius miestus, kuriuose vyksta koncertai ar sporto renginiai, nors tas pats turas dažnai aplanko ne vieną šalį ir miestą.
„Jeigu žmogui svarbiausia pamatyti konkretų atlikėją ar komandą, verta žiūrėti ne į vieną miestą, o į visą turo grafiką. Kartais bilieto, skrydžių ir nakvynės kainų skirtumas tarp dviejų miestų gali siekti kelis šimtus eurų. Lygiai taip pat verta atkreipti dėmesį į renginių datas – ne savaitgaliais, o darbo dienomis vykstantys koncertai dažnai reiškia ir galimybę pigiau įsigyti skrydžius“, – komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
Pasak jos, sutaupyti galima ir vertinant bilietų pirkimo laiką. Nors populiariausių renginių bilietai neretai išgraibstomi per kelias minutes, dalis organizatorių vėliau į prekybą išleidžia papildomus bilietus ar atveria naujas vietas.
„Žinoma, universalaus recepto nėra, tačiau kartais žmonės permoka vedini baimės kažką praleisti. Dėl to verta pasidomėti organizatoriaus praktika ir neskubėti pirkti bilietų iš perpardavėjų. O jau vykstant į renginį naudinga iš anksto nuspręsti, kiek planuojama išleisti atributikai, maistui ar gėrimams. Būtent šios spontaniškos išlaidos dažnai nepastebimai padidina galutinę renginio kainą keliasdešimt ar net šimtu eurų“, – sako J.Bagdanavičiūtė.
Asmeninių finansų ekspertė rekomenduoja turėti ir „planą B“. Jis turėtų apimti sprendimus, kurie padėtų sumažinti nuostolius, jei dėl svarbios priežasties nepavyktų nuvykti į planuotą koncertą ar kitą renginį. Kai kuriais atvejais išeitimi gali tapti su debeto ar kredito kortele siūlomi paslaugų planai, pavyzdžiui, apimantys Lietuvoje vykstančių renginių bilietų draudimą. Tokie su kitomis paslaugomis susieti sprendimai gali būti pigesni nei atskiriems bilietams siūlomos apsaugos už papildomą mokestį, tad ruošiantis renginiui verta įsivertinti visas atsarginio plano galimybes.
