Sekite 15min Google
„Jaunam žmogui pensija dažnai atrodo labai tolima, todėl pirmenybę jis teikia artimesniems tikslams – studijoms, pirmajam darbui, būstui ar finansinei nepriklausomybei. Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad jauni žmonės dėl ateities vis tiek nerimauja. Šį nerimą gali sumažinti konkretūs veiksmai – pavyzdžiui, kasdien atsisakant vieno puodelio kavos išsinešti, o sutaupytus pinigus reguliariai skiriant kaupimui“, – sako L.Načajienė.
Per anksti nebūna
Sulaukus pilnametystės dažniausiai dar tik kuriami finansiniai pagrindai: pradedama dirbti, planuojamos pirmos didesnės išlaidos, kartais dar nėra aišku, kaip atrodys karjera ar pajamos po kelerių metų. Vis dėlto, pasak L.Načajienės, tai kaip tik tinkamas metas pradėti.
„Jauname amžiuje svarbiausia ne sukaupti kuo daugiau iš karto, o pradėti. Jei žmogus įpranta kiekvieną mėnesį dalį pajamų skirti ateičiai, vėliau, augant pajamoms, šį įprotį išlaikyti tampa lengviau. Be to, anksti pradėjus kaupti ar investuoti, ilgesnį laiką veikia sudėtinių palūkanų principas“, – aiškina „Luminor investicijų valdymo“ vadovė.
Jauniems žmonėms ji pataria pradėti nuo aiškios asmeninių finansų struktūros: turėti finansinę pagalvę, įsivertinti būtinąsias išlaidas ir nuspręsti, kokią dalį pajamų galima nuolat skirti ilgalaikiam kaupimui. Net jei suma iš pradžių atrodo simbolinė, svarbu, kad ji būtų pervedama reguliariai.
Kai finansiniai tikslai tampa aiškesni
Aktyviausiai pensijai kaupia 40–49 metų gyventojai. Antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja 44,3 proc. šios amžiaus grupės žmonių, o tarp 50–59 metų gyventojų ši dalis siekia 43,1 proc. Pasak ekspertės, šiame gyvenimo etape dažnai jau būna aiškesnės pajamos, karjeros kryptis, šeimos finansiniai įsipareigojimai ir ilgalaikiai tikslai, todėl žmonės rimčiau įsivertina ir būsimą pensiją.
„Keturiasdešimtmečiams verta ne tik pradėti, jei to dar nepadarė, bet ir peržiūrėti, ar kaupimas atitinka jų tikslus. Šiame amžiuje dar yra pakankamai laiko sukaupti reikšmingą rezervą, tačiau sprendimus atidėlioti jau nebe taip palanku“, – teigia L.Načajienė.
Ji pataria šiame etape įsivertinti ne tik dalyvavimą antrojoje pensijų pakopoje, bet ir papildomo kaupimo galimybes trečiojoje pakopoje ar kitose ilgalaikio investavimo priemonėse. Pasirinkimas turėtų priklausyti nuo pajamų stabilumo, turimų įsipareigojimų, rizikos tolerancijos ir to, kiek laiko liko iki pensijos.
Net ir pradėjus vėliau galima sukaupti rezervą
Vyresniame amžiuje dalis žmonių mano, kad pradėti kaupti pensijai jau per vėlu. Vis dėlto, L.Načajienės teigimu, toks požiūris gali būti klaidinantis.
„Jei žmogui 50 metų, iki pensijos dar gali būti likę daugiau nei dešimtmetis. Tai nėra trumpas laikotarpis. Žinoma, pradėjus vėliau laiko mažiau, todėl reikėtų realistiškai įsivertinti įmokų dydį ir pasirinkti tinkamą rizikos lygį, tačiau pradėti vis tiek verta“, – pabrėžia ji.
Sulaukus 50 metų ekspertė rekomenduoja aiškiai susiskaičiuoti, kokių pajamų galima tikėtis pensijoje, kokios gali būti būtinosios išlaidos ir kokio papildomo rezervo gali reikėti. Šiame etape ypač svarbu vengti impulsyvių sprendimų ir rinktis tokias kaupimo priemones, kurių rizika suprantama.
Finansinis nerimas neturi amžiaus ribų
Labiausiai dėl būsimos finansinės gerovės nerimauja studentai – neužtikrinti jaučiasi 47,8 proc. jų, rodo apklausa. Pasak ekspertės, aiškus kaupimo planas gali padėti šį nerimą sumažinti.
„Šie skaičiai rodo, kad nerimas dėl ateities nėra tik vyresnių žmonių tema. Jauni gyventojai taip pat jaučia neapibrėžtumą, tačiau dalis jų dar nėra pradėję imtis veiksmų. Būtent todėl svarbu apie pensiją kalbėti ne kaip apie labai tolimą gyvenimo etapą, o kaip apie finansinį tikslą, kurio galima pradėti siekti jau dabar“, – teigia L.Načajienė.
Papildomai trečiojoje pensijų pakopoje patys kaupia 16,5 proc. 18–29 metų gyventojų. Tarp 40–49 metų gyventojų ši dalis siekia 26,2 proc.
